35. Vestuviniai tostai

Kartą jaunuolis sumanė vesti ir nuėjo pas savo tėvą vyriškai pasikalbėti. Jis pasakė:
– Tėve, aš noriu vesti, – tėvas tylėjo.
Tada jis pasakė:
– Bet, tėve, ji graži!..
Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė:
– Bet, tėve, ji turtinga!
Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. Jaunuolis vis dar nieko nesuprato, ir sušuko:
– Bet, tėve, aš ją myliu!
Tėvas parašė priekyje tu nulių vienetą ir pasakė:
– Sūnau, vesk ir būk laimingas!