|
Ko tau palinkėti? Meilės, gal sveikatos, laimės, kaip pasaulis, didelės…
Džiaugsmo, gal sėkmės? Gal šimto metų? O gal visko po truputi is eilės…
Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena nei valgęs nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. “Ką daryti – ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti”, – vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė.
Todėl nebūkim asilais ir pirmiausiai išgerkim!
Tegul kiekviena Tavo diena būna lyg saulės patekėjimas,
Kad kaskart vis suprastum save,
Kad kaskart vis tikėtum savimi,
Kad kaskart vis norėtum gyventi ir mylėti!
Su Gimimo diena, su džiaugsminga švente,
Bėga dienos taip greit, ir tu jau ne maža!
Linkim Tau daug draugų, daug gražių dovanų,
Skanų tortą ragauti, ir svajonių drugelį pagauti!
Kad žmogus būtų laimingas reikia tiek nedaug:
Truputį saulės kai lyja,
Lašo lietaus kai kaitra už lango,
Didžiulės šypsenos kai liūdna,
Minutės vienatvės kai triukšminga,
Muzikos ir juoko kai nuobodu,
Artimo glamonių kai nepaliaujamai sunku.
Žmogui reikia laimės.
Su gimtadieniu…
Išgerkim už tai, kad rytoj pabrangtų buteliai taros supirktuvėje.
Gimtadienis – pati gražiausia šventė,
Gyvenimas – toks mielas, nuostabus.
Gražiausi metai dar nepragyventi,
Gražiausi metai tie, kurie dar bus.
Išgerkime už visus gerus žmones, – juk mūsų tiek nedaug belikę!
Žmogus nežino, kad jis panašus į velnią:
Keikiasi velniškai,
Myli velniškai,
Geria velniškai.
Tad gyvenk taip, kad galėtum pasakyti:
Man velniškai gera.
Žvėrių karalius paskelbė sausąjį įstatymą. Įsakė jis žvėrims kasdien susirinkti į miško aikštelę ir pasitikrinti. Kitą dieną, atvykę į patikrinimą, visi žvėrys buvo blaivūs, tiktai zuikis girtas.
– Zuiki puiki, kodėl tu girtas? – klausia liūtas.
– O valdove, atleisk man! – sulemeno zuikis. – Švenčiau uošvės gimtadienį.
– Tiek jau to! – geraširdiškai pasakė liūtas. – Pirmą kartą atleidžiu. Bet kad daugiau tavęs girto nepamatyčiau.
Antro patikrinimo metu ir vėl visi žvėrys blaivūs, tik zuikis iš girtumo žvairas.
– Zuiki puiki, tu ir vėl girtas! – riaumoja liūtas.
– Atleisk, visagali žvėrių karaliau! Sūnelis gimė, aplaistėme.
– Žiūrėk tu man! Trečią kartą nedovanosiu!
Trečio patikrinimo metu visi žvėrys blaivūs, tik zuikio nėra. Eina liūtas jo ieškoti. Žiūri, ogi iš liūno zuikio tik ausys bekyšančios. Ištraukia liūtas zuikį iš vandens, o nuo jo jau iš tolo svaigalais trenkia.
– Žvairy, vėl tu gėrei? – suriko liūtas.
– Tu, liūte, savo žvėrims sausąjį įstatymą sugalvojai… O mes – žuvys. Tu mūsų neliesk!
Pakelkime taures, už šią gražią šventę ir kad dar neįvestas sausasis įstatymas.
Mes mylime, tik širdys tyli.
Mes juokiamės, tik akys verkia.
Mes laukiame, tik laimė tolsta.
Jaunėjame, tik laikas sensta.
Su gimtadieniu.
Šiandien tavo gimimo diena…
Imki viską kas žemėj gražiausia: MEILĘ, DŽIAUGSMĄ, SVAJONES…
Šiandien viskas priklauso TAU…
Gimtadienis – pati gražiausia šventė.
Ar žydi obelys, ar gruodas už langų…
Su gimtadieniu!
Su tortuku ir žvakutėm,
Su degtukais ir lėkštutėm.
Su gėlytėm ir žodeliais
Aplankys tave sveteliai.
Kurie neš daug dovanų
Tiktai tau vienai skirtų!
Su tortadieniu!
Mes linkim tau turėti tikslą
Ir plaukt svajonių vandenuos.
Žmogus kol jaunas gali viską,
Taigi gyvenk, mylėk, svajok!
|
|