(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.
Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.
Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.
Palikite komentarą