Jei tavos kojos nebūčiuotų šitos žemės,
Nereiktų ir manęs po šiuo dangum.
Naktim sapnuojasi tik tavo akys,
O ašaros pavirsta spindinčiu lietum.
Tu man brangus it saulės spindulėlis,
Ant delno snaigė tirpstanti pirma.
Tik dėl taves pražydo gėlės,
Tik dėl tavęs ir aš lyg šiol gyva…
Palikite komentarą