Lyg pavasario vėjas tarp vyšnios žiedų,
Lyg žvaigždėtas dangus akys žvelgė —
Šildei dangiška meile iš savo delnų,
Kol į širdį kažkas pasibeldė.
Aš jaučiau, kad gyvybė trapi manyje
Ir džiaugsmu mano akys nušvito —
Išnešiojau mūs meilę Sūnum savyje,
O dabar Jam meldžiu Dievo Krikšto.
Palikite komentarą