Į Tave pasirėmus — esu moteris.
Už Tavęs atsistojus — slepiuos nuo perkūno.
Prie Tavęs prisiglaudus — rami bus širdis,
Kad auginsi, globosi tik Tu mūsų Sūnų.
Būk Jam švyturiu žemėj ir jūroj plačioj,
Būk uola, į kurią atsiremtų.
Tu apsaugok mūs sūnų didžiausioj audroj…
Būk šviesa, iš kurios viltį gertų.
Palikite komentarą