|
|
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą,
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.
Atnešiu gražią dėkingumo puokštę
Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas,
Už ašarą, nuriedančią per skruostą,
Kai skaitot mokinukų laiškus, žinutes…
Kurios tau primena nedrąsų pirmokėlį,
Mergytę – mokinukę kaspinais žydrais.
Kiek daug į saulės pusę pakylėjai…
Prisiminimuose – vardai, vardai, vardai…
Nuo juodos gyvenimo lentos
Nenutrinki, Mokytojau, dar kreidos.
Be Tavęs jau niekas nekartos
Apie reikšmę gal vienintelės klaidos.
Iš baltųjų puslapių išplėšk
Savo pastabas seniai jau pamirštas
Ir kai rytmetis saulėtas brėkš,
Tu atleisk mums nuoskaudas kelias.
Sustabdyki gatvėje nors vieną kart
Ir kaip mokinius išdykusius sudrausk —
Apkabinsime Tave, o Tu mus bark,
Kad iš laimės vėl galėtume nuraust.
Prisiminsime Tave tuomet,
Kai išvengsime gyvenimo klaidų.
Tau dėkosim iš širdies kasmet,
Kai sugrįšime augint savų vaikų.
Per pageltusią žolę atbėgo rugsėjis.
Greit pakvips gelsvais lapais ir sidabro lietum…
Eina derliaus surinkti net ir tas, kas nesėjo,
Ir lydės jaunos mamos į mokyklą vaikus.
Su Rugsėjo pirmąja, Žmonijos pasauli!
Mokslo grūdus eik rinkti Tu, Jaunasis Žmogau!
Tavo skaidrią vaikystę nušvies skaisti saulė
Ir globos tyrą gėrį angelai iš dangaus.
Skamba mažas varpelis pirmokėlio delne:
Su Rugsėjo pirmąja, su Vaikystės švente!
Kažkas pabeldė į duris,
Kažkas miegot neleidžia…
Atmerkęs nuostaboj akis
Matai Rugsėjo veidą.
Pasipuošė Ruduo fraku
Ir įmetė pro langą
Rugsėjo astrų sulytų,
Ištiesęs savo ranką.
Atėjo šventė į namus,
Pakvipo viskas knygom.
Rugsėjis su Tavim perpus
Užsiėmė dalybom:
Dalino rudenio lapus —
Lapus baltųjų knygų.
Pavertęs rašalą lietum
Lydės Tave mokyklon!
Jau klasėj laukia mokiniai,
Jau nuskamba skambutis…
Dienynas, knygos, sąsiuviniai…
Tu jaudinies truputį.
Tu vienas stovi prie lentos,
Greit pamoka jau baigsis…
Nepasakei minties vienos…
Ir kam taip skuba laikas?
Neištaisyti sąsiuviniai,
Kur klaidos tarsi puokštės —
Tai brangūs Tavo mokiniai —
Gyvenimui paruošk juos.
Tau, Mokytojau, šypsena
Didžiausioj Tavo šventėj
Ir mylinčių akių kalba —
Išmokyk juos gyventi.
Ant stalo atversta knyga
Brandina mokslo mintį…
Kasdien taisai mažas klaidas, —
Toks atminty mums liksi.
Pavargusi palinks galva,
Kada visi jau miega,
O Tu taisai, taisai klaidas —
Tai mūsų gėrio pėdos.
Mes kasdienybėje kalti,
Dažnai užgaunam žodžiais…
Nustebins puokštė tarpdury…
Iš rankų kris Tau rožės.
Dėkojam, Mokytojau, Tau
Už Tavo didžią širdį.
Nieks neišmokys mūs geriau
Gyventi ir išlikti…
Rugsėjis beldžia į duris išdykęs
Ir veda į mokyklą mažučius.
Vėl tirpsta vaikiška širdis sutrikus —
Rugsėjis klasėj krykščia vaikučiu.
Rugsėjis beldžia į duris laimingas
Ir veda į mokyklą pirmąkart.
Šis jaudulys nebeišnyks vaikystės…
Kaskart rugsėjo pirmą laimėj noris verkt.
Mokytojau, mylėk mano vaiką lyg savo —
Kai manęs nėra, atstok jam mamą.
Mokytojau, globok mano vaiką lyg savo —
Kai draugų nebus, atstok jam draugą.
Mokytojau, saugok mano vaiką lyg savo —
Kai Tėvo nėra, atstok jam Tėvą.
Mokytojau, tikėk mano vaiku lyg savo —
Jeigu Jis suklys, nuvesk pas Dievą.
Jūs esate reikalingi ir mažam, ir senam.
Tik Jūs galite užtikrinti saugumo jausmą greta esančiam.
Tik Jūs galite sulaikyti piktą ranką.
Tai ir darote, pamiršdami save, savo šeimas.
Telydi Jus sėkmė, derinant jėgą su teisingumu,
Kad teisingumas būtų stiprus, o jėga – teisinga.
Su angelų sargų diena!
Sėkmingos tarnybos, nepailstamos ištvermės,
Neišsenkančios kantrybės, stiprios sveikatos,
Giedros nuotaikos ir neblėstančios sėkmės.
Būkite tvirti, drąsūs ir ryžtingi.
Kiekvieną dieną tesaugo ir Jus pačius Angelai sargai.
Jūs visą laiką negailėdami savo energijos,
Nepritrūkdami ryžto rūpinatės visų gyventojų saugumu.
Tad kiekvienas esate vertas didžiausios padėkos už tai,
Kad garbingai atliekate pareigą – ginti, saugoti, padėti.
Jūsų misija kilni – ginti kiekvieną žmogų, saugoti valstybę.
Nuo Jūsų profesionalumo priklauso visų mūsų gerovė,
Jūs teikiate mums viltį gyventi saugiame ir gražiame krašte.
Šios gražios šventės proga leiskite padėkoti pasirinkus tokią atsakingą profesiją,
Reikalaujančią nepaprastai daug atkaklumo, stiprybės ir išbandymų.
Tegul Jūsų didelius darbus lydi visuomenės pagarba.
Sveikinu visus minint Angelų sargų dieną!
Mieli draugai, be jūsų sunku būtų,
O gal nebūtų šių darbų visai?
Mintis galinga imtų ir prapultų…
Idėjos nuogos lyg vergai ant gultų
Dūlėtų popieriuj, pelytų ir supūtų.
Jei ne užtrukę darbo vakarai,
Kai cigarečių dūmuos skendi,
Užmiršę krištolinį brendį,
Išvargę atradimuose veidai.
Mieli draugai, aš sveikinu visus
Su darbu nuveiktu perpus.
Dėkoju Tau už pritarimą
Ir už “palaikymą” tiesos,
Už pakvietimą papietauti…
Ir dar daugiau tikrai viliuos…
Viliuos, kad mes ilgai draugausim
Ne tik darbe, bet ir namuos,
Kad į svečias šalis keliausim,
Jei kas kelionę bendrą duos…
Už bendrą kavos puodelį per pietus,
Už valandėlę prie kavos po darbo…
Už kolegas ir už bendrus draugus
Šiandien keliu draugystės taurę!
Tave pabūt kartu kviečiu
Pačiu brangiausiu man svečiu…
|
|
(+3)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 821 | 
