|
Švento Florijono, ugniagesių globėjo, dienos proga
Sveikinu jus profesinės dienos proga ir noriu padėkoti
Už sunkų ir atsakingą darbą – kiekvieną dieną būnant pavojaus akivaizdoje,
Sergėjant žmonių gyvybes, gamtą, namus ir ramybę.
Linkiu, kad kasdieninėje kovoje su klastingos ugnies negandomis,
Visada užtektų ryžto, drąsos ir stiprybės!
Iš visų širdžių sveikiname savo direktorių,
Linkėdami jam nesprangios boso duonos,
Sveikatos ir begalinės ištvermės dirbant mūsų šauniame
Ir kartais padykusiame kolektyve.
Ilgiausių bosavimo metų!
Sveikiname savo bosą Tarptautinės boso dienos proga,
Bet rizikuojame, kad kiti sužinoję, koks jis geras,
Gali sugalvoti jį nuvilioti iš mūsų kolektyvo.
Kita vertus nuslėpti, kokį šaunų bosą turime
Ir tuo nepasidžiaugti, neturime teisės…
Geras bosas = geras darbas = geri darbuotojai geros nuotaikos gerai dirba.
Šefas neima kyšių – šefas priima dėkingumo dovanas.
Šefas nemėgsta gandų – šefas įdėmiai išklauso darbuotojų nuomones.
Šefas nevaikšto iš kampo į kampą – šefas dalijasi savo mintimis.
Šefas nemeluoja – jis diplomatas.
Šefas nesukelia eismo nelaimių – šefas turi vairuotoją.
Šefas nėra užsispyręs – šefas nuoseklus.
Šefas bjaurisi pataikūnais – šefas premijuoja lojalius.
Šefas nepakenčia šutvių – šefas vertina darnų kolektyvą.
Šefas neapgaudinėja žmonos – šefas vyksta į komandiruotes.
Šefas nevėluoja – šefą sulaiko svarbūs reikalai.
Šefas nešaukia – šefas akcentuoja savo pažiūras.
Šefas nesikaso galvos – šefas ieško sprendimo.
Šefas nepamiršta – šefas neperkrauna savo atminties nereikalinga informacija.
Šefas neklysta – šefas rizikuoja.
Šefas neperkreipia veido – šefas juokiasi be entuziazmo.
Šefas ne bailys – šefas apdairus.
Šefas nėra nemokša – šefas kūrybišką praktiką vertina labiau už bevaisę teoriją.
Šefas nemiega – šefas ilsisi.
Šefas nevalgo – šefas atstato jėgas.
Šefas negeria – šefas degustuoja.
Šefas neflirtuoja – šefas moko personalą.
Kas ateina su savo nuomone – išeina su šefo nuomone.
Kieno įsitikinimai sutampa su šefo įsitikinimais – tas daro karjerą.
Tausok savo šefą, nes gali turėti blogesnį.
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai
Jau paskutiniams metams pašaukė tave.
O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj-
Tai pasimatymas su savo vaikyste.
Ar supranti, kad jau atėjo laikas
Subręst ir apsispręst dėl ateities.
Tu – šios mokyklos abiturientas,
Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
Kas nedrąsus šį rytelį pabudo,
Kas nešė virpančią puokštę delne?
Kas prie mamytės rankelių prigludo,
Kai teko likti vienam klasėje?
Kam skirta viską pradėt pirmą kartą:
Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt?
Kam lemta augt ir pakeist seną kartą.
Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt.
Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug…
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.
Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.
Šiandien pirmąkart žaisliukams
Teko likti namuose,
Parkeris, sąsiuviniukai
Vietoj jų kuprinėje.
Tu nuo šiandien pirmokėlis,
Tau daug daug sėkmės linkiu,
Lai spalvotas vadovėlis
Taps geru tavo draugu.
Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės,
Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.
Tarp brangių savo klasės draugų,
Tarp pažįstamų sienų, veidų
Paskutinė rugsėjo pirma,
Jau tokia 12-oko dalia.
Neliūdėk, viskas eina pirmyn,
Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn.
Tik tikėk savimi ir tegu
Tau likimas bus ypač dosnus.
Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.
O paskui tarp senelių suolų
Ties kruva sąsiuvinių palinksi,
Nerimausi dėl kito klaidų
Ir taisysi, taisysi, taisysi.
Mokiniai vis ateis ir išeis,
Pasiėmę tavęs po dalelę,
O tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.
Kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kas ji? Mokytojo širdis.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.
Kas ji? Mokytojo širdis.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt.
Kas ji? Mokytojo širdis.
Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.
Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį “ačiū”,
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių.
Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjot save rast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
Priimki, mokytojau,
Atspindį vilties –
Akių tyrumą.
Tiesą, meilę
Gyvenimu įprasmink.
|
|