Sveikinimai.lt

Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės…
Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių.
Mums mažoka širdies, kuri virpa, kad ištartų žodį myliu…
Mums mažoka gaivaus vieno šypsnio, vieno vakaro meilei suprast…
Meilei būtinas kitas žmogus, nes be meiles nublanksta: saulė, oras, vanduo ir žmogus…

Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Vieną pačią ryškiausią.
Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų
Vieną pačią saldžiausią.
Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių
Vieną patį karščiausią.
Linkiu Tau iš tūkstančio naktų
Vieną pačią ilgiausią.

Leista mylėti – tik neilgai,
Leista bučiuoti, tik atsargiai,
Leista naudotis meilės jausmais,
Bet tik su vienu, o ne su visais.

Juos regime, kada ramu ir saulė žiba,
O kad galečiau aš tikėt, neabejoti,
Jog mylimas esu, nereikia man bijoti
Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau,
Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.

Mielas mano drauge, tu visada mane supranti, kai man sunku.
Tu visada džiaugiesi, kai man linksma. Tu niekada nepalieki manęs nevilty.
Ačiū, ačiū labai. Nežinau net kaip ir atsilygint.
Galbūt atnešti ryto rasos? Nors labai sunku ją paimti.
Galbūt atnešti saulės šviesos? Bet neįsivaizduoju, kaip pakilti aukštyn.
Galbūt norėtum gražios mėnesienos? Tik kaip aš ją tepaimsiu…
Neįmanomų dalykų aš neįvykdysiu, bet dovanosiu tau meilę, draugystę…
Visa tai, kas mano širdelėje. Ką sukūrei tu, o ne gamta…

Ir dar viena diena –
Tai tarsi saulės laikrodis,
Lyg vieniša daina,
Pavargę mes jos laikomės,
Pavargę mes užmiegame,
Pavargę atsibundame.
Ir šaukiame per miegą,
– Gyvenimo pagunda!
Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės.
Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką praradęs …
Mes einam nematydami veidų,
Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų.
Neturim laiko niekam, –
Užtenka vien tik nevilčiai …
Pasiimam sau viską, –
Kitam palikt nereikia !
Po viso šito stebimės,
Kodėl sapnuojam klaikiai?
Pabuskim, na pabuskim pagaliau,
Juk reikia ir gyventi,
Ne vien tik egzistuoti.
Pradėsim skirti mes spalvas
Ir šypseną nors vieną dovanosim
Viens kitam,
O retsykiais ir ašara nubrauksim …
Gyvenkim! Pakilkim iš tuščios, pilkos
Kasdienybės …
Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim!
Sapnuose statykim svajonių pilis!
Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas,
Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko:
Tai – Meilė !

Labai norėčiau pasakyti, kad tu esi tas žmogutis, kurį aš beprotiškai myliu…
Bet kažkodėl susilaikau, nepasakau tau to, kad ir kaip norėčiau.
Nežinau, gal neturiu drąsos, gal paprasčiausiai bijau tavo reakcijos į visa tai.
Atrodo, kad jau geriau tu būtum toli nuo manęs, nors ir nežinai mano jausmų tau.
Kas žino kaip būtų, jei žinotum teisybę.
Tikriausiai neištverčiau jei nutrauktum visus ryšius, nors jie dar tik bunda tarp mūsų.
Žinau tik tiek, kad būtų nepakeliamai skaudu ir sunku.