Sveikinimai.lt

Aš myliu tave,
Tu myli mane.
Visad būname drauge,
Nes meilė nenugalima.
Ir taip bėga metai
Gėlės pražysta ir vėl nuvysta,
Bet mes vis mylim…
Mylim vienas kitą.
Ir atrodo, kad tai sapnas,
Bet meilė per stipri,
O meilė vis dar auga
Kol mes būname gyvi…

Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke,
Pripustė visą kiemą balto sniego.
Jau žiema.
Ir nesvarbu keliai kad užpustyti,
Man tai nesvarbu.
Nes pas tave atlėksiu, net jei reiktų
Tapt paukščiu.

Noriu tave matyti, noriu tave išklausyti,
Nes tik tavo balsas švelnus, kutena mano jausmus…

Nuneš upelis sielvartą, ateis ilgai laukta diena,
Tada širdis nustos skaudėjus pajutusi tave šalia…

Man jau stogas važiuoja ir ašaros pačios teka mano skruostais…
Ir eiles pradėsiu tuoj kurti, bet tik iš meilės ir iš tos laimės,
Kad turėjau progą su tavimi susipažinti…

Aš jau pati nebesuvokiu kas man pasidarė…
Bet juk aš tik žmogus ir mylėt yra įprasta…
Bet man tu kažkuo esi ypatingas ir ne toks kaip visi…

Kodėl taip yra?.. aš nenoriu tavęs prarast niekada niekada,
Nes manau, kad mano meilė tikra… bet gal tik man ir tik dabar taip atrodo…
Aš jaučiu kaip stipriai plaka mano širdis ir tik dėl to, kad tu esi…
Nors ir nešalia manęs, bet visada jausiu, kad tu esi kartu su manimi…

Gal žodžių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie, maži vandens lašai,
Pries žodžius, byrančius per skruostus.

Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas…
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą…
Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą…
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai – paskutinis kartas…
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia…
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius… Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis…
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje…
Kiek kartų mes galėsim ištarti: “aš laimingas”…
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys…
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais…
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti…
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų… Gal net nebespės…
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs…
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio…
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi…
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu…
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti…
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio…

Jei tu girdi gėles dainuojant,
Jei joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant,
Kad tu tikrai kažką myli.