|
Tegul šie metai tau būna dosnūs meile ir laime,
Saule ir duona, kupini svajonių,
O svarbiausia, kad viskas išsipildytų.
Žydrą dangų, laimę ir meilę, gražiausius žiedus,
Pagaliau – visa tai, kas brangiausia,
Skiriu gimimo dienos proga.
Kaip gera turėti žmogų,
Kuris išklausys ir paguos.
Kai suklupsi nelaimėj padės,
Paduos ranką, kai Tau jos reikės.
Tik tikras draugas galės,
Priminti pamirštus žodžius.
Žodžius iš tavosios dainos,
Kuri skamba tavojoj širdy.
Tik tikras draugas nesmerks,
Už padarytas klaidas.
Tik jis mylės nuoširdžiai,
Tik jis niekada neišduos.
Nepajuntame, kaip bėga metai, palikdami kažką įsimintino, nepakartojamai gražaus.
Linkiu, kad (18-tieji) į tavo taurę įpiltų laimę, džiaugsmą, meilę.
Tegul išsipildo visos trokštamos svajonės.
Te visur ir visada tave lydi juokas, kuris įveikia ašaras.
Draugystė – laimės taurė,
Draugystė – pasaka žavi,
Draugystė – be jokios apgaulės,
Tuomet jinai tikrai graži.
Dievas kiekvienam gimusiam vaikeliui dovanoja žvaigždelę,
Tačiau nei vienam nepasako kur ją rasti…
Tada kai gimei, ji nušvietė dangų ir nulėmė Tavo likimą.
Bet, kad likimas išsipildytų ją reikia atrasti.
Pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas surasti tą žvaigždelę,
Nes joje sutelpa tai, kas žmogų padaro laimingu: meilė, laimė, sveikata, pasisekimas…
Galbūt Tu ją jau suradai – tuomet palinkėsiu, jog ji nuolat šviestų ir nepriblėstų.
O jei dar tik ieškai, linkiu ją surasti, kad mylėtum, būtum mylima ir amžinai laiminga.
Tiek daug gyvenime jau buvo,
Bet dar daugiau tik bus.
Gyvenimas dar ilgas, jis ilgas ir sunkus.
Bet iš širdies Tau linkim:
Daug laimės didelės,
Sunkumams nugalėti, stiprybės ir vilties.
Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus… ir tada Jį idedam į “nerealaus Žmogaus – Draugo rėmus”. Pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, nieko nesakysiu, tik pažiūrėsiu į akis ir plačiai plačiai nusišypsosiu! Turbūt suprasi, kad esi svarbus Žmogus ir mylimas draugas…
Gyvenk ne dulkele, ne smilga pakelės.
Lakštingala ne visą naktį suokia.
Gyvenimo prasmės ir laimės didelės.
Lengvai nepažadėk, pigiai neatiduok.
Už viską užmokėt tik širdimi gali.
Už rūgio varpą, debesėlio spalvą.
Žeme eik išdidi, kaip tie beržai žali.
Aukštai, aukštai iškėlus galvą.
Žinai kodėl verta šypsotis? Nes šypsena:
Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria.
Ji blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visą gyvenimą.
Ji sukuria laimę, geranorišką aplinką ir yra slaptažodis draugams.
Ji yra poilsis pavargusiam, vilties šviesa nusivylusiam ir saulės spindulys nuliūdusiam.
Gyvenimas dovanojo skausmą ir džiaugsmą,
Gėrį ir blogį, meilę ir neapykantą.
Bet būkime dėkingi jam už tai,
Kad jis dovanojo patį save,
Ir pačią gražiausią dieną – Gimimo dieną.
Tegul širdyje aidi gėrio, grožio,
Meiles ir šilumos akordai.
Kaip dažnai mus vadina išdykėliais,
Kaip dažnai mus vadina keistais…
O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
Ir vadinam viens kitą draugais.
Štai atėjo diena,
Kažkada dovanojusi tau gyvenimą.
Tad brangink ją, būk laiminga,
Ir džiaukis jos dovanotomis akimirkomis.
Atėjai į šią žemę ieškoti, ilgėtis.
Šimtą kartų paklyst ir surasti save.
Turėk savo laimę, nors kartais atrodo,
Kad ji nesugrįš, kad jos nebėra.
Tikėk, ji ateis tikra, nepakartojama,
Tavo laimė vienintelė gimimo dienos proga.
Būk ta, kurios rankos laiko pasaulį.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.
|
|