|
Apsnigtais takeliais rieda,
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo,
Jums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu,
Jis atneš daug dovanų!
Brenda Senis su guminiais,
Šiemet eina ji pelkynais.
Tempia maišą dovanų,
Klimsta purve iki ausų.
Elnias jo miške buksuoja,
Todėl dovanos vėluoja.
Jeigu geras tu buvai,
Gausi dovanų tikrai.
Kai 12 dūžių iš bokšto nuskambės,
Viršum Vilnelės nurausvintų verpetų…
Norėčiau palinkėti iš visos širdies,
Laimingų Naujų Metų.
Lai Naujųjų Metų snaigės,
Neužpusto Tau kelio į laimę, meilę, gyvenimą.
Pakelkim taurę už jaunystę!
Už spindinčią Naujųjų Metų naktį!
Už svajas, už meilę ir draugystę!
Ir už gyvenimą, kuris priverčia širdį plakti!
Išlėto krinta snaigės,
Vėl kupinos svajų,
Senieji metai baigiasi,
Laimingų tau Naujų.
Lai Senųjų skausmas lieka – praeity!
O Naujųjų džiaugsmas liejas širdy!
Prabėgo metai, buvo džiaugsmo,
Bet buvo ir liūdesio dienų.
O šiuose Naujuose linkiu
Laimės, be skauskmo, be ašarų ir kančių.
Naktis… Krinta snaigės lengvutės
Tyla nuostabi ir jauti…
Linguoja tik eglių šakutės
Ir sukasi Metai Nauji!
Te aidintys Naujųjų Metų naktį
Laikrodžio dūžiai tau atneš:
Didžiulę laimę, ryžtą begalinį, džiaugsmą;
Ir labai mažai piktos spalvos.
Tegul Naujųjų Metų naktį
Ant Tavo delno nukrinta
Snaigė, ir niekada netirpsta.
Nemiegok tą naktį, kada žvaigždės krinta,
Ir danguj sužimba tūkstančiai žybsnių.
Tokią naktį meilė kiekvienam atgimsta,
Ir pranyksta pyktis iš žmonių širdžių.
Lekia dienos kaip paukščiai sparnuoti,
Laimė žūsta tarytum sapne.
Štai baigiasi Metai senieji,
Su Naujais leisk pasveikint Tave.
Lai neša šie Metai Tau laimę,
Lai šviečia auksinė šviesa.
Tada džiaukis, gerėkis pasauliu,
Kol žydi jaunystė tava.
Gulbės ilgakojės, sukas ežere,
Su Naujaisiais Metais, sveikinu Tave.
|
|