|
Kalėdų naktį tylią, kai ilsisi laukai,
Kai sniegenom ir zylėm pasipuošia langai,
Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,
Visa širdim Jums linkime, kad ir kitus metus
Sutiktumėt džiaugsmingus, gyventumėt ramius,
Minėtumėt sėkmingus ir laimės kupinus.
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.
Svajonių ir vilčių naktis.
Naktis lyg pasaka žvaigždėta,
Kalėdos nejučia ateis, tarsi stebuklas pažadėtas.
Linksmų Šv. Kalėdų!
Ateik Šventų Kalėdų naktį
Man savo pasaką pasekti.
Lai prisipildo stebuklu
Grytelė draskoma vilkų.
Lai užsilopo stogas kiauras
Ir praplatėja stalas siauras.
Te išgaruoja visos baimės,
Tegul visiems užtenka laimės
Nors vieną naktį per metus.
Atsiųski savo stebuklus.
Džiaugsmingi varpeliai
Aukštyn širdis kelia.
Šv. Kalėdų žvaigždelė šviesiai žėri.
O metai Naujieji mums spindi atėję.
Štai atėjo vėl Kalėdos!
Teišnyksta visos bėdos,
Lai pražūva skurdo baimė
Ir visiems ateina laimė!
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys…
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį,
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.
Atsistojęs prie šv. Kalėdų medžio,
Sniego angelas pravirkdė savo fleitą.
Vakare prie laužo naujamečio
Jis dainavo apie laimės žvaigždę.
Apie tą, kurią širdy nešiojam,
Tik jos ieškome kažkur toli.
Skrido angelo daina, puošta svajonėm,
Kiekvienam linkėdama rast laimę šiam kely.
Kalėdų šventės nuskamba varpais,
Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.
Lai linksmos būna jos!
Na, o Naujais metais,
Turtingi būkite idėjom ir darbais.
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi – savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugnimi.
Lietuviškoj mūsų žemelėj
Ateina Kalėdų naktis,
Nematomi sniego varpeliai
Kiekvieną jos žingsnį skaitys.
Jau skamba, jau aidi, jau aidi
Žvaigždėta tyla ir keliai…
Jau Motina Kūdikėlį glaudžia
Prie savo krūtinės meiliai.
Spindėkite širdies šviesa žvakutės,
Eglute puoškis šventiniais žiedais.
Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas,
Kalėdų šventės niekad nesibaigs.
Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok.
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam,
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok.
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk…
|
|