Sveikinimai.lt

Kelionė – prasideda nuo žvilgsnio,
Jis užkabina…
Ties viduriu susipažinimas…
Pabaigoje prisirišimas…
O už pabaigos amžinybė…
Buvimo kartu ir nerelybei apsakomo jausmo…
Meilės…
Tai kelionė į laimę – tavo širdį.

Gal kada dar prisiminsi. Gal niekada nepamirši…
Gal kada dar apkabinsi ir nuraminsi.
Gal kada nors vėl būsim kartu.
Gal kada nors jausim tuos šiltus jausmus.
Ir būsim tik aš ir tu.

Aš ateinu sapnų keliu…
Į tavo širdį beldžiuos tyliai
Ir man pačiai truputį nejauku,
Nes dar labai tave myliu.

Sapnuos dažnai prisėdu aš šalia
Ir tyliai tau kuždu… myliu…
Į tylą ištiesiu rankas
Ir savo širdį dalinu perpus…

Ak, pasakyk, kodėl Amūrui
Leidai mano širdį apkerėti?
Ir taip slapčia karštai širdy
Turiu dabar tave mylėti…

Per šitiek laiko supratau –
Kad niekada taip kito nemylėsiu…
Nors daug jau metų pralėkė šalia –
Tavęs išrauti nepajėgsiu…

Aš ateinu senu keliu
Ir atnešu svajonę rankoj…
Tik man pačiai truputį neramu –
Aš pasiilgau tavo bučinių…

Jei galėčiau pavirsčiau saule – šviesčiau ir šildyčiau Tave kasdien,
Jei būčiau vėjas – švelniais savo prisilietimais glamonėčiau Tave visą,
Jei tapčiau maža balta snaige – nutūpčiau ant Tavęs ir amžiams ištirpčiau tavyje.

Kai tik saulė žemę palieka,
O mėnuo stoja į jos gretas,
Aš kas kart danguje regiu
Žaidžiančius angelus,
O vienas iš jų esi tu…

Žudai mane savuoju juoku,
Širdim lyg žeme,
Jautrumu lyg arkos styga…

Kas kart, kai tik užgroja
Aš naują giesmę kurti mėginu,
Sulūžusiais pieštukais užrašyti mėginu.
Tik kas kart lapą ištepu,
Šiukšlių dėžėje palieku…

O giesmėse tavąjį vardą tariu,
Tik jos dienos šviesos neišvys,
Ir amžiams ten pasiliks
Ir tavos širdies stygos nepalies…

Pavydžiu vėjui, jis liečia tave,
Pavydžiu lietui, jis bučiuoja tave,
Pavydžiu saulei, ji šildo tave,
Pavydžiu mėnuliui, jis migdo tave,
Pavydžiu viskam, nes aš tave MYLIU.