|
Pabučiavimas tavo buvo karštas
Ir trumpas kaip žaibas,
Staigus ir svaigus kaip naktis,
Galinga pagunda – mes suklupom.
Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų.
Jos išdegino žymę iki širdies gilumos.
Beprotiško svaigulio – suartėjo mūsu kūnai!
Žinau, kad ir tavo aistra – buvo kaip laužo liepsna!
Mėlynos tavo akys
Visada žiūrėjo kažkur į tolį,
Lyg kažko ieškojo!
Tu visada su manim švelnus,
Tad tu ir pasilikai toks…
Leisk tau rankas šias išbučiuoti,
Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti,
Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart
Tau tą palaptingą, kerintį – myliu.
Nuprauskim pavargusias lūpas, akis,
Pabūkim jaunystės svajonių dvasia.
Užgis mūsų žaizdos – pagis musų sielos,
Jei meile tikesim – ji bus mums gera.
Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus,
Amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs.
Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose,
Man reikia tik tavęs, būk šalia manęs, kol širdis gyva…
Mylėk – kol širdis dar jauna,
Mylėk – kol ji dar meilės kupina.
Mylėk – net jei įskaudins tave,
Mylėk – nes už meilę brangesnio nieko nėra…
Sako meilė ateina pavasarį,
Sako žydi kartu su gėlėm.
Aš linkiu, kad ateitų ir žiemą,
Apsnigtom apsnigtom pakelėm…
Nuoširdžiai mylėti – vadinasi pamiršti save.
Atleisk, tik vieno teprašau,
Atleisk, nebekankink manęs daugiau.
Atleisk, juk aš atsiprašiau,
Atleisk juk aš tik maldavau…
Myli tas, kuris tyli,
Myli tas, kuris kenčia,
O ne tas, kuris meluoja
Ir beprotiškai bučiuoja!
Noriu suprasti, ką reiškia “MYLĖTI”?
Noriu pažinti, o gal “NUSIDĖTI”?
Trokštu pajusti tavąsias rankas,
Ir nukeliauti su tavim į dausas.
Gyvensi ir Tau patiks.
Ne visos spalvos, ne visos kalbos
Ir ne visos žilos galvos.
Ne visos dainos, ne visos rožės
Ir ne visas grožis.
Gyvensi ir mylėsi gal tik tai,
Ką širdimi palietęs supratai…
Pabelsk… Galbūt įleis…
Matai, kareivis saugo mano širdį…
Jauti, maldauja ji švelnumo…
Jauti, ji nori būt laisva, bet tuo pačiu ir mylima…
Pažink, kiekvieną mano žingsnį…
Suprask, ką reiškia žvilgsnis…
Žinok, aš noriu, kad mane mylėtum…
Ir nepaleistum niekada…
Meilė visagalė:
Nėra pasaulyje nei sielvarto juodesnio už jos bausmę,
Nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.
Labiau už viską brangink
Tau skiriamą Meilę.
Ji išliks dar ilgai po to,
Kai ištirps Tavo auksas ir sveikata.
|
|