|
Daug linkėjimų margų,
Su Velykomis siunčiu.
Kad kiaušiniais nepaspringtum,
Vynu Tu atsigaivinki!
Nedrybsok prie lango
Liūdnas, nusiminęs,
Juk gražiausia metų šventė
Tavo slenkstį mina!
Sveikinu, tave, brangusis!
Ir kokioj šaly bebūsi
Neužmirški tu margučių.
Prisirinki dar žibučių
Ir pirmyn pas savo fėją.
Juk Velykos jau artėja!
Daug margučių pabiručių, daug žibučių mėlynučių,
Šypsenėlės nuoširdžios ir gausios svečių svitos
Tu sulaukęs per Velykas, pavaišink juos šampanu!
Striksi zuikis takučiu
Kiaušinį ridena.
Aišku – net krizės metu
Neblogai gyvena.
Pasitaikė akmenukas
Bumt! Sudužo kiaušinukas…
Linkiu, kad tavo Velykos
Būtų labiau pavykę!
Kai varpai Velykų
Ankstų rytą gaus,
Vėl dievas malonėm
Lai tave apgaubs.
Džiaugsmas, meilė ir viltis
Visada telydi,
Atgimimo džiaugsmas
Širdyje težydi!
Velykų šviesų rytą linkiu tau daug draugų,
Kiaušiniai lai ridenas ir mirga nuo spalvų.
Gražių pavasario dienų, ramybės, meilės kupinų,
Šį rytą palinkėt skubu ir bučinį skruostan nešu.
Mėnulis pašvietė pro langą
Į tavo spindinčias akis.
Tau savo širdį dovanoju,
Tešviečia ji tau per naktis!
Naujieji – tai pradžia,
Tad lai būna jie Jums laimingi, džiaugsmingi,
Nešantys sėkmę gyvenimo kely,
Ir begalinį džiaugsmą pilkoje kasdienybėje.
Mes ėjom ten kur vedė mus likimas…
Tave aš pamilau, tik viena iš visų.
O ką žada ateitis, to niekas dar nežino,
Gal tikrai ne veltui suitikom, aš ir tu?
Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta…
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!
Mėnulis pašvietė pro langą
Į tavo spindinčias akis,
Tau savo širdį dovanoju…
Tešviečia ji tau per naktis!
Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo zvaigždėtas dangus,
Nieks mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus…
Tikėk, kad vietoj stovi saulė,
Tikėk, kad žvaigždės – ne liepsna.
Tikėk jog tiesa – tai apgaulė,
Bet mano meilė Tau – amžina!
Myliu tave labai labai,
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi visi visi,
Ten kur mes lakstome basi.
|
|