|
Visos mūsų maldos kasdieninės,
Viešpatie, duok tėviškės dangaus.
Tik tenai pailsusios krūtinės,
Po visų kelionių atsigaus.
Jūs likote tarsi kažko netekę,
O juk, tiesa – netekote tiek daug.
Uždekite širdy dar vieną žvakę
Ir atsitieskite skausme.
Nors drasko širdį skausmas, abejonės,
Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.
Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso,
Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti.
Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos,
Ir paliko vien sielvartas širdy.
Netektis. O gal žvaigždė?
Išsivedė brangiausią žmogų.
Lemtis. O gal gyvenimas?
Paliko begalinį skausmą.
Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę,
Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu.
Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią,
Prisikelti amžiams aš nebegaliu.
Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli,
Kai brangiausią žmogų atima iš mūs.
Erškičiuotą kelią eitum šimtą mylių,
Kad jisai pareitų vėlei į namus.
Ilgas kelias dar buvo keliauti,
Bet kodėl Tu taip greit pražuvai?
Gyvenimui vainiką pynei,
Bet nebaigtą jį palikai.
Tokia skaudi ir netikėta ši mirtis.
To sopulio niekam neišmatuoti.
Gyvybės kainą žino tik mamos širdis,
Kuri nemoka imti, o tik duoti.
Mirtis skausminga ir beskausmė būna,
Gyvenimas be skausmo – niekada.
Ir jeigu toks gyvenimas sugriuvo,
Tai tik likimo, ne žmogaus klaida.
Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso,
Dangus tik žėri amžinai.
Tu sušukai esu – mes esam,
O aidas atkartojo kaip trumpai.
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė,
Kur galetų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę –
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!
Prieblanda, aplink tyla…
Tavo lūpos, jos jau čia…
Prisiglaudžia, nuramina,
Vėl užkaitina, vėsina…
Tam nėra jokių ribų –
Tai lyg jūra be krantų…
Daug mielų žmonių, eis Tave ir sveikins,
Dovanos Tau puokštes nuostabių gėlių…
Išliks Tau atminty daug gražių atsiminimų,
Kuriuos su malonumu prisiminsi Tu…
Te aušta gražus saulėtas rytas.
Te čiulba aistringai paukštelių balsai.
Te žydi ir klesti jūsų gyvenimas.
Te būna nuklota gražiausi žiedai.
Moters dienos proga jums linki…
|
|