|
Dangaus žydrumą, žemės tylumą
Pasidalinsiu su Tavim perpus,
Kad Tu pajutus nemeluotą šilumą,
Laiminga būtum ištisus metus.
Iš reto žvaigždėtoj padangėj aukštai
Didingai prabilo Kalėdų varpai.
Tegirdi kiekvienas, kam liūdi širdis,
Kad užgimė Meilė, prašvito naktis!
Jei nori ir gali, tesusitaiko susipykusieji.
Jei galime, atleiskime mes ir
mums bus atleista.
Kol dar yra laiko – prigluskime prie to,
kam esame skolingi švelnumo.
Paverkime ant peties,
kurį mums pasiūlys ir pasiūlykime savo.
Žadėkime sau ir vykdykime pažadus.
Gyvenkime. Džiaukimės. Džiūgaukime.
Ir puoselėkime pačias
fantastiškiausias viltis.
Tikėkime.
Stebuklai atsitinka tiems, kurie jais tiki.
Ir ne tik Kalėdų naktį…
Kalėdos!
Kažkas nepaprastai stebuklingo!
Nepakartojamas laikas!
Metų saldiklis!
Tylių apmąstymų akimirka!
Ypatingi prisiminimai!
Galima apsieiti be dovanų,
Bet juk reikia Kalėdų magijos.
Jos ir linkiu, Tau mano brangiausias drauge.
Nubėgo angelas sniegu net pėdsako neliko,
Tik krito šerkšnas nuo šakų
Ir tirpo ant lūpų, skruostų, ant plaukų,
Ir liko širdyje šviesu.
Kalėdų rytą saulelė pražydo…
O naktie žadėta, o naktie Šventoji!
Tavo atminimas niekada nežus!
Kūdikėli Jėzau, laimink mūs rytojų:
Tegu būna giedras tėviškės dangus!
Angelai jau skrenda į Betliejaus klonius,
Didžią džiaugsmo giesmę neša dovanų:
Į tvartelį šaukia geros valios žmones
Džiaugtis pranašauto Kristaus gimimu.
Štai jau išsipildė pažadas didysis,
Taip seniai žadėtas Rojaus tremtiniams:
Kūdikėlis Jėzus jau ant šieno ilsis,
Nusilenkti Jėzui skuba angelai.
Balta naktis, šventa naktis.
Stebuklas šiąnakt atsitiks –
Ant gruodo šalto ir dygaus
Malonė leidžias iš dangaus.
Naktis stebuklo laukia.
Stebuklo laukiame ir mes visi.
Gerumo, tarsi duonos, atsilaužkim
Ir būkim sotūs gerumu visi.
Prie balto stalo, nuoskaudas pamiršę,
Susėskite plotkelės laužt šventos.
Žvakelių virpesiai – likimo pirštai –
Te laimę Jums ir džiaugsmą dovanos…
Tebūna žiemos baltos, baltos,
Pavasariai žali, žali,
O vasaros, kaip meilė karstos,
Ruduo – toli, toli…
Meilės gardžios kaip šokoladas,
Sėkmės lipnios kaip marmeladas.
Karjeros iki debesų,
Sveikatos, laimės, pinigų.
Su likimu gero kontrakto,
Su angelais gerų kontaktų.
Gerų draugų daugiau nei pirštų,
Kad mylimieji nepamirštų.
Svajonių kaip drugiai spalvotų,
Kad išsipildyt nevėluotų.
Daug šypsenų, gėlių ir saulės,
Juk tau priklauso šis pasaulis!!
Už uodegos laikyk Fortūną,
Linkėjimų per daug nebūna!
Su meile ….
Kartais nereikia žodžių tuščių,
Tereikia pasakyti jog myliu…
Nesvarbu ar žmogus atsakys tuo pačiu,
Svarbu jog tu būsi pasakęs myliu…
O meilė juk suartina krantus, ji net didžiausius viesulus nutildo.
Tebūna jūsų židinys jaukus – taurė jaunystės džiaugsmo prisipildo.
Jūs pradedate statyti svajonių pilį – savo šeimyninę laimę.
Būkite kantrūs kaip kregždės, darbštūs kaip bitelės,
Drąsūs ir gražūs kaip per šaltus žiemos pusnynus besistiebiantys snieguolių žiedai.
Ir niekada nepamirškite, jog didžiausias turtas yra judviejų meilė ir savitarpio supratimas.
|
|