Sveikinimai.lt

Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus
Rasos lašais ant žemės akmenų tylių…
Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus
Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų.

Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus,
Būk baltas rūkas sklindantis link debesų —
Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus,
Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių.

Esi viena tarp daugelio gyvybių atneštų —
Esi šventa ir būk laiminga tarp vaikų.

Baltų sodų žydėjimas — Motinai mano.
Raibų paukščių čiulbėjimas — Motinai mano.
Nenustosiu dėkoti Tau, nenustosiu mylėti —
Pripratau savų vaikų laukt, pripratau aš ilgėtis.

Baltos pūgos nuneš mane atminimų šalin.
Baltos pūgos atpūs mane pas Motulę širdin…
Nepavargsiu sakyti Tau, kaip gyvenimo lietūs
Varė naktį šalta gatve, kad Tavęs aš ilgėčiaus.

Išvarytą — priimk mane į gerumo pasaulį.
Apkalbėtą — paguosk mane, man nušvitus lyg saulė…
Sužalotą — išgydyk vėl, kad tik Tau delnuose
Aš užgimčiau gyventi vėl viltimi vaikuose.

Žaliųjų nendrių minios ir ajerų didingi chorai
Liūliuoja lyg gėlių jaunystė bangomis,
Kur brangią Mamą — mergaičiukę žydraakę, dorą
Padovanojo man likimas baltų lelijų širdimis.

Išgersiu aš Tavos jaunystės vandenį žiedais lelijų —
Baltais žiedais iš Tavo, Mama, praeities:
Lai gėris manyje gyvenimo džiaugsmu atgyja,
Sujungdamas mus laimės gijomis vienoj sakmėj.

Dėkoju, kad užauginai mane supdama nuo saulėlydžio iki aušros.
Dėkoju, kad rūpinaisi manimi nuo rytinės žvaigždės iki mėnulio patekėjimo.
Dėkoju, kad buvau glaudžiama švelniame Tavo glėbyje ilgiausiomis nemigo naktimis.
Visų akivaizdoje, už suteiktą man gyvenimo pilnatvę, dėkoju Tau, mylima mano Motinėle.

Sveikinu Tave ir linkiu būti tokia pat nepakartojama visiems žmonėms, kokia buvai ir esi man.
Kiekvieną linksmą akimirką aš noriu bėgti pas Tave vienintelę:
Prisiglausti, nudžiuginti Tave savo juoku, apsvaiginti akių švytėjimu!
Ir tai yra mano meilės ir ilgesio dovana Tau, mylima Mama.

Sveikinam Tave pasaulius du pagimdžius!
Tau — atvėrusiai dvejus dangaus vartus —
Padėt ateina angelai.
Laikmečio trumpoj akimirkoj —
Gyvybes dvi pravirkdžius —
Dieviškos palaimos sau gavai.

Nuostabu, Tu patikėk — tai laimė:
Dvi mėnulio pusės, saulės dvi,
Du ašigaliai su vėjo gūsiais
Plaka perskeltoj perpus vienoj širdy.
Sveikinam Tave pasaulius du pagimdžius!
Būki tiltu tarp dviejų mažų širdžių!

Būk vaivorykštė beribė…
Ilgo tūkstantmečio pakelėj būk gyvenimu dviejų!
Nuostabu, Tu patikėk — tai džiaugsmas:
Tau šypsosis du maži vaikai…
Sunaikinę rūpesčius didžiausius,
Jie primins, kad dangaus dovaną gavai!

Už Tavo šypseną aš atiduočiau
Nemažą dalį savo šypsenos…
Ir garsiai, garsiai nusijuokčiau
Dėl ateities, dėl nūdienos!

Už tą mažutį Tavo akių blyksnį,
Už judesį ant skruostų po akim
Aš atiduočiau savo šypsnį,
Aš amžiais būčiau su tavim!

Aš Tavo šypseną vaikams dalinsiu,
Kad ji dar džiugintų namus ilgiau…
Praeivį gatvėj apsvaiginsiu —
Sakys: — na, kur tą šypseną mačiau?