Sveikinimai.lt

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai
Jau paskutiniams metams pašaukė tave.
O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj-
Tai pasimatymas su savo vaikyste.

Ar supranti, kad jau atėjo laikas
Subręst ir apsispręst dėl ateities.
Tu – šios mokyklos abiturientas,
Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug…
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.

Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.

Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės,
Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.

Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.

O paskui tarp senelių suolų
Ties kruva sąsiuvinių palinksi,
Nerimausi dėl kito klaidų
Ir taisysi, taisysi, taisysi.

Mokiniai vis ateis ir išeis,
Pasiėmę tavęs po dalelę,
O tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.

Kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.

Kas ji? Mokytojo širdis.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.

Kas ji? Mokytojo širdis.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt.

Kas ji? Mokytojo širdis.
Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.