|
Nušviesk bažnyčią savo šypsena,
Šiandien išaušo tavo Krikšto diena,
Te nuplaus Tavo kaktą šventas vanduo,
Nusiris nuo širdies nuodėmingas akmuo.
Tėvo rankos mane neša
Šiandien į Bažnyčią krikštui,
Aš matau šviesos dėmelę
Ten aukštai virš kryžiaus.
Liečia kaktą vandenėlis
Gera, gera širdyje,
Vėl matau šviesos dėmelę
Aš pakėlęs akeles.
Apšvietė žvakutė širdį,
Šypsosi visi svečiai,
Aš liečiu rankutėm švelniai
Šviesą, kuri tūno ten aukštai.
Aš žinau, tikrai žinau,
Kad ten tu mane matai,
Ir linki man šiandien
Būt laimingam amžinai.
Tėvo rankos mane neša
Su žvakelės liepsnele,
O širdelėje man gera,
Nes mačiau, mamyt, tave.
O kaip džiaugiuosi, kad pasirinkot Jūs mane,
Ir sutikote pakrikštyti tada
Kai Kalėdų šerkšnas spaudė širdį,
O krikšto žvakė ją sušildė.
Smagu bus augti ir juokauti,
Su tavimi dėde pabendrauti,
Tau teta laišką parašyti
O per atostogas pasimatyti.
Žinau, kad Jums gali būt sunku,
Bet padaryti nieko negaliu
Tėveliai šitaip pasirinko,
Bet mūsų nuomonės dėl to sutiko.
Visi šiandieną susirinko
Tavęs pasveikinti, mažuti,
Bažnyčioj sukalbėt maldelę,
Uždegt ta proga po žvakelę…
Šią ypatingai gražią dieną
Baltu drabužiu pasipuošęs,
Palydimas krikšto tėvelių,
Tapti krikščioniu pasiruošęs…
Tegul vien laimė, meilė, gėris,
Tave telydi visados…
Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė,
Te šviečia, neužgęsta niekados.
Krikšto tėveliams palinkėsim sėkmės,
Jie rūpintis krikšto vaikeliu turės,
Paguosti nelaimėj ar dalintis džiaugsmais,
Visad patarti, būt geriausiais draugais.
Mieli krikšto tėveliai
Ši diena ypatinga,
Degant baltai žvakelei
Šiandien tapsiu turtingas.
Gausiu meilę Dievulio
Dovanų kalnelius,
Kunigėlio palaimą
Ir antrus tėvelius.
Į tikėjimo kelią
Vartelius man atversit
Ir mane pirmą kartą
Pas Dievulį nuvesit.
Suskambėjo bažnyčios varpeliai
Laikas krikštyti vaikelį.
Maži angelėliai kviečia,
Tapt krikščionišku piliečiu.
Baltas krikšto balandis sparneliu pamojuos,
Švelnia plunksnele Tau veidelį paglostys…
Nuo šiandien, mažyti, Tave Dievulis globos,
Sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.
Tegul krikšto žvakutės liepsnelė
Niekada neužgęsta tavo širdyje.
Tegul apšviečia tavo kelią
Ir atsisipindi akyse.
Tegul tavo gyvenimas bus tiesus
Kaip aukštyn besistiebiantis medelis,
Ir paprastas kaip vyturio giesmė.
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Kad geri ir gražūs būtų žmonės, kuriuos tu sutiksi,
Kad visuomet būtų namai, kuriuose Tavęs laukia,
Kad visuomet būtų rankos, kurios nori tave apkabinti,
Kad būtų daug dienų, dėl kurių norėtųsi gyventi!
Pabelsk 18-ka kartų, ir durys plačiai atsivers,
Tenai rasi žirgą, be balno, laukinį: jis spardysis, žvengs.
Jaunystė jo vardas, pakviesk jį, svajonių vadžias nusipink.
Užsėdęs tvirtai pažaboki ir viesulu lėk laimės link.
Baltų beržų pavėsy išgerkime sulos —
Pakelkime po taurę jaunų dienų kaitros.
Jaunystę atsiminę, ieškokim artumos
Ir siela, lyg kadaise, iš laimės uždainuos.
Jau šešiasdešimt metų žaliuoja šie beržai.
Takai seni užžėlę, nes Tu čia nebraidai.
Sugrįžk beržų pavėsin — ne vienas — su vaikais —
Atrasi — ką praradęs, nes čia kadais gimei.
Baltų beržų pavėsy lai paukščiai Tau čiulbės,
Primins gražiausią laiką iš Tavo praeities,
Suteikdami vien sielai nežemiškos vilties,
Kad taps auksiniais metai ir lyg beržai šlamės.
Tegu Tau rudeny auksiniam pulsuos gyvenimu krūtinė!
Puokštę iš sveikatos rožių dovanojam,
Glėbį meilės su laukų gėlėm,
Čiulbesį paukštelių su žaliausiu gojum —
Mes Jums linkime sėkmės!
Ką bedovanotume — menkai atrodo —
Jūsų dvasios turtai — tėviškės verti.
Keista, kad ne mes Jus, o tik Jūs mus guodžiat…
Ir nežinom, ar mes to verti?
Jums reiškiam padėką ir pagarbą didžiausią,
Ir linkim metų dar ilgų, gražių, šviesiausių!
Kai pusė amžiaus Tavo vieškeliuos sustojo,
Tu pastebėjai — baltoj karietoj laikas nuvežė metus…
Žvaigždėtas kelias buvusius vargus užklojo,
O laimė duonos kąsnį laužė su Tavim perpus.
Tai praeitis… ir liko tik žavus paveikslas —
Laimingi štai ant vieškelio plataus vaikai…
Ir panaši lyg dvynė laimės linki Tavo sesė,
Kuriai Tu motiniška šiluma buvai.
Tad būk laiminga, jauski mūsų glėbį,
Mes tokią norime Tave mylėti.
|
|