|
|
Sulaukėme tų dienų, kuomet branginame ir šventes, ir
kasdienybę. Viskas, kas yra jau buvę — tai mūsų turtas.
Viskas, ko mes dar siekiame, yra mūsų moralės dvasios lobiai.
Dabar labai svarbu atsiminti gražiausius mūsų pasiekimus
ir įvertinimus. Tavo šventėje yra nuostabu apkabinti
Tave meile, dabarties bendravimu ir ateities svajonėmis.
Nuoširdžiai esu pakerėta mūsų bendrais džiaugsmais.
Vietoj linkėjimų ar priesaikos žodžių būti gerąja Tavo
seserimi, aš nuolankiai Tau dėkoju, kad esu ištikimai globojama
Tavo broliško gerumo ir šilumos, kad esu reikalinga
Tau su mažu savo gerumu ir trapia savo šiluma.
Būk laimingas, laimingas, gerasis mano Broli.
Ne kartą užvadavusiam Tėvelį —
Už tėviškumą tikrą aš lenkiuos.
Jei rūpestėliai Jūsų širdį gelia,
Tikėkitės ir Jūs tikros globos.
Dėdule, Jums linkiu sėkmės gausumo
Ir atpildo didžiausio į namus.
Tegu palaimintas gerumas būna
Ir džiaugsmą lieja šventinis dangus.
Apkabinsiu Tave debesynais,
Aukso gijom glostysiu Tave —
Mūsų vaikiškais tyrais žaidimais
Būsiu visada, visur šalia.
Argi bus kada didesnė šventė
Negu ta diena, kai mes kartu?
Pievų gėlėmis galiu Tau lenktis
Dėl mūs kraujo saitų amžinų.
Tau linkiu, kad neišduotų niekas,
Kad draugai Tau būtų artimi,
Kad visiems prie stalo rastum vietos,
Kad Tavim gėrėtųsi visi.
Apkabinsiu Brolį debesynais,
Išbučiuosiu šventėj atminimais.
Visus vaivorykštės takus paskleisčiau po Tavo kojom —
eitume drauge į mūsų išsvajotą ateitį,
kur yra mūsų būsimi vaikai, kur yra mūsų giminės,
kur yra nežinomi gyvenimo lobynai.
Tik seseriški saitai gali nukloti ilgiausius kelius,
kurie nuvestų prie bendrų svajonių išsipildymo.
Visas pievų ramunes supinčiau į Tavo vainiką,
kad galėtum visą gyvenimą skinti
meilės ir laimės žiedlapius savo išrinktojo širdyje.
Tavo šeimyninė laimė taip panaši į manąją,
todėl linkiu, Sesute, Tau — te neaplanko Tavęs niekada rūpesčiai.
Tegyvena su Tavimi mano ilgesys ir meilė,
brangi mylima mano Sesute.
Vasaros medaus alėją dovanojam,
Iš rudens lietučio renkam Jums lašus,
Visos žemės šalčiais piešiam meilės rojų,
Kur gyvena mūsų mylimas žmogus.
Bet kad laimė būtų, lai pavasarėja,
Lai ribos nebūna siekiams amžiniems.
Dovanojam, Teta, žiedą orchidėjos,
O šampano taurė — lai suteiks vilties.
Žmogaus gerumas daug ilgiau už jį gyvena…
Jo nekeičia praėję dienos, mėnesiai, laikai.
Ir pats žmogus į šią vertybę nuolat remias,
Ir tarsi grūdą sėja… Kada nors suras vaikai.
Daug metų vaikštom mes po Jūsų gėrio lauką
Ir mokome gyvenimo tiesų savus vaikus,
Tačiau, kiekvieną kart suklydę, Jūsų laukiam —
Tos paprastos širdies, kurioj gyvena didelis žmogus.
Brangus mano Broli, širdies mano puse,
Tai tu mano ramstis kely.
Gyvenimo toliuos neleidai suklupti,
Todėl mes tokie artimi.
Linkiu Tau sveikatos brandos Tavo metuos
Pavasariu būk amžinai.
Pašokime, Broli, ir šventės verpetuos
Švytės mūs abiejų veidai.
Visus dangaus debesis pašaukčiau, kad nuplautų šventuoju
lietumi net mažiausias nesėkmes, kad Tavo žemė būtų
Tavo rojus, kad Tave supantys žmonės būtų taurūs ir skaistūs
savo darbais ir reikalais, susijusiais su Tavimi. Žinok,
esi man labai reikalinga kiekvienoje dienoje, kiekviename
sprendime, kiekviename džiaugsme. Be Tavo draugiškų patarimų,
be bendrų laimės akimirkų laikyčiau savo gyvenimą
nepilnaverčiu ir neprasmingu. Būkim drauge. Tegu mūsų
laimė būna turtu Tėvams.
Akmeninių tvirtovių didybė
Neužgultų stipriausių pečių —
Geležinė Jus puošia kantrybė
Ir tikėjimas meile žmonių.
Tad už viltį pakelkime taurę,
Ir už norą bejėgiui padėt,
Ir už laimę dalintą ne saujom
Linkim Jums visą dangų laimėt.
Miela Močiute,
Esi brangi, miela ir reikalinga. Tavo ištartų žodžių ieškome
kaip gražiausių pajūrio saulėlydžių. Tavo globos reikia
lyg paukščiams rožinių padangės aušrų.
Tačiau apie savo meile dažnai nutylime tarsi tai buvo
tik vaikystėje. Esame kalti, kad tik didžiųjų švenčių akimirkomis
drįstame prabilti Tau švelniausiais žodžiais. Todėl
prašome Tavo supratimo ir atleidimo — juk Tu mums kalbėdavai
gerumą ne švenčių progomis, o kiekvieną akimirką.
Vandenyną gerumo aš Tau dovanoju —
Gal Tu jo nesurasi tiek niekur daugiau,
Kiek manasis švelnumas Tau meilės aukoja,
Kiek artumas manasis Tau duoda, tačiau
Tau linkiu žmoniškumo, kad gėrį surastum,
Tau linkiu aš vertybių lyg lobių dangaus,
Tau linkiu atvirumo, kad kitą suprastum
Ir gyvenimo pilno, svajoto, tauraus!
Krištolinė kurpaitė prieš mano akis —
Pranašauju Tau laimę Pelenės.
Kai nešiojau ant rankų, dainavo širdis,
Supant kūdikį savo dukrelės.
Būk sapnų ir svajonių sparnuota viltis,
Ir suraski nepaprastą princą.
Lai gyvenimo pasakoj gimus mintis —
Realybe, mieloji, Tau virsta.
Lai saulė Jūsų židiny ridenas
Tokia karšta kaip ta ugnis,
Kurią su meile vakarais kūrenat
Užpildę laime mūs mintis.
Lai mėnuo supasi prieš Jūsų langą
Tarytum vaikiškas lopšys,
Kuriam Jūs supote mane pavargę
Žvaigždėtas piešdami viltis.
Lai kiekviena diena Jums bus lyg šventė —
Myliu, globoju ir ilgai prašau gyventi.
Ryto saulė ant spindulio kelia
Vaiko sapną iš glėbio tėvų…
Tu lyg angelas, mažas Vaikeli,
Auk su medžiais į dangų kartu.
Būk laimingas į žemę atėjęs,
Auk šeimoj, kur laimingi Tėvai,
Tegu puoš Tau gyvenimą gėlės —
Juk iš meilės Tėvelių gimei.
Tegu lydi šį kūdikį laimė,
Tegu saugo Jį angelo meilė.
… jei nepamirsi, kad turi Tėvus — niekada Tavęs neapleis
Dievo palaima…
… jei nepamirši, kad turi artimuosius — niekada neliksi
rūpesčiuose viena…
… jei nepamirši, kad turi draugus — niekada nebūsi
pamiršta šventėse…
… jei nepamirši, kad turi bičiulius — niekada nejausi
vienišumo akimirkų…
… jei nepamirši, kad turi kolegas — niekuomet nejausi
sunkumų darbe…
Mes linkime Tau gyvenimo, kurį Tu pajustumei tarsi
pasaką. Mes linkime Tau, Dukrele, kad išsipildytų tai, kas
mums neišsipildė. Mes linkime Tau svajones paversti tikrove,
nes tvarkingumas, darbštumas ir atsidavimas, kurio Tave
išmokėme, yra vertas stebuklų Tavajame gyvenime.
… paklausyk mūsų patarimų ir būsi laiminga.
|
|
(+4)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 275 | 
