|
Mamyte, Tu man pasaulyje brangiausia!
Mamyte, ką aš be tavęs daryčiau?
Mamyte, tu esi pati švelniausia!
Tavo akys švyti kaip saulės spindulėliai,
O Tavosios rankos geros, švelnios ir auksinės,
Tavo veidelis visada nekaltas ir kuponas gerumo.
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse,
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės Kūčių vakarą.
Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +,
Uždėk tikėjimo brukšniuką – turėsi žvaigždelę *.
Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -,
Padėk svajonių spinduliuką – turėsi pliusiuką +.
Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį,
Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti…
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę,
Užmigusiam lopšinę uždainuos.
Per baltą krištolinį taką
Su sauja meilės ir vilties
Teprieina prie židinio Kalėdos
Ir teišpildo troškimus širdies.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa
Ir kaip surasti tą gražiausią žodį
Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.
Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
Te baltą Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas…
Būkit laimingi ne tik šią Kalėdų naktį,
Bet visada telanko Jus tik laimė,
Jei nedidelė, tai nors maža,
Kaip žiburėlis pūgos naktį, ir tikra tikra.
Tegul Kalėdų naktį tylią,
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna,
Ramybė, santarvė ir sveikata.
Miega miškas, ir sodas, ir laukas.
Žiburiuoja tik eglė balta.
Kai gražiausiuoju metų sulauki,
Gera jaust artimuosius šalia.
Žvaigždžių sidabras padangėj žvilga,
Baltom lelijom langai pražydo.
Linkim, kad takas nebūtų ilgas,
Nuo prakartėlės į jūsų širdis.
Nereikia krintančių žvaigždžių,
Nereikia nei švelnių raudonų rožių…
Tereikia Tavo nuostabių akių,
Ir Tavo meilės žodžių…
Jei baltos snaigės kris ant Tavo veido,
Šviesus mėnulis Tau bučiuos akis,
Prisimink, kad kažkur pasauly
Yra dėl Tavęs plakanti širdis…
Ar žinai, kodėl šypsosi saulė?
Ko pasaulis toks šiandien šviesus?
Tai todėl, kad margajam pasauly
Mes atradom pačius šilčiausius jausmus…
Meilės ieškok širdimi, o ne akimis,
Nes akys ieško grožio, o širdis – širdies.
|
|