|
Tapu tapu per laukus,
Neša zuikis margučius,
O gražiausią iš visų
Jis įteiks tau dovanų.
Su Velykom!
Juda mažas spinduliukas,
O jo vardas juk – Viščiukas,
Išsirito jis šį rytą,
Iš kiaužinio nudažyto.
Velykų bobutei sutrūko terbutė,
Pabiro ant žemės bobutės margučiai.
Nuo šiol ji vedžiojas dieduką kartu,
Kad būt po ranka jai kiaušiniai bent du.
Eina kiškis takučiu su Velykų margučiu!
Ne ilgai kiškutis ėjo, jam į galvą vilkas dėjo
Ir užstatė jam mažutį, gražų ant akies margutį.
Su Šv. Velykom!
Ėjo senis į namus, nešė savo kiaušinius.
Tik staiga jisai paslydo, ir kiaušiniai jo iškrito!
Kaip bobutei pasakyt, kad nebus jai ką dažyt?
Su Šv. Velykom! Ir saugokis!
Jau Velykos, jau Velykos,
Per kalnelį saulė ritos.
Ritos ritos ir pargriuvo,
Kai pargriuvo taip ir buvo.
Su Šv Velykom.
Tuk tuk tuk.. aš margučiu į ekraną barbenu,
Man nereikia pinigų, duok man maišą šypsenų,
Jei dabar nenusijuoksi šimtą kartų tau užduosiu…
Su Šv Velykom.
Atkeliavo du viščiukai,
Vienas su kiaušinėliu.
Ar tu šiandien išsiritęs?
Su Šv. Velykomis tave!
Velykos ateis labai gražiai,
Ridensim kiaušinėlius mes labai, labai.
Net jei Velykom nuotaiką sugadinai,
Kiškiukai ir bobutė tavęs nepamirš tikrai.
Tikriausiai lauki jų labai, labai,
Tau kiaušinėliai svarbūs net labai, labai.
Juk šventė laukia nuostabi tikrai,
O ji tai Velykos, ar žinai?
Velykų margučiai dažytom spalvom,
Velykų margučiai geltonom spalvom.
Įvairios tos spalvos laikysis ilgai,
Jei Tu Velykas atšvesi gerai!
Mušk kiaušinį, muški kitą ir Velykas švęsk šį rytą.
Sniegutis tirpsta, žibutės žydi,
Saulytė šviečia skaisčiai danguj.
O šypsenėlė tavam veidely turėtų šviesti ištisus metus,
Kad Velykų kiškelis atneštų kiaušinius ne žalius…
Su pavasario švente!
Aš prisimenu tą tamsią naktį,
Kai žvaigždes žibėjo aukštai.
Kai prispaudęs mane prie krūtinės,
Apie laimę dainas dainavai.
Ir kaip su meile aš klausiaus,
Apie laimę skambiųjų dainų.
Man taip norėjos sušukti
“Brangusis aš tave myliu”.
O tu lyg visą tai supratęs,
Mane suspaudei glėbyje tvirtai,
Ir spindinčiom akim pažvelgęs,
Mane pabučiavai karštai, karštai.
Aš čia tik vieną akimirką
Ir dovanoju ją Tau. Prisimink tą,
Kuris kaip ir tu myli gyvenimą,
Juoką, draugus.
Būna, kad nori pasikalbėti, bet nieko nėra šalia.
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi…
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku…
Visko būna, bet visko ir reikia.
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena…
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia…
Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu.
|
|