|
Tegul širdis tik vasaras skaičiuoja,
Užkelus rudeniui vartus,
Tegul visi ateinantys rytojai
Saulėti ir laimingi bus.
Tegul širdy nebūna niekad šalta,
Tegul ir širdgėla kaip sniegas tirpsta ant delnų,
Tegul nors šią minutę žemėj būna balta,
Ir ne lašelio skausmo ant žmonių veidų.
Tikėkim savimi šią trumpą naktį,
Surinkime išbarstytus meilės trupinius,
Nušluostikime ašarą, jei jinai kam rieda,
Tikėkim savimi šia trumpą, bet laimingą naktį.
Tu pakeli taurę už laimę,
Už tuos, kurie švenčia kartu.
Už jaunystę, kaip vėjas neramią,
Už laimingus Naujuosius Metus!
Tyliai krenta purios snaigės,
Žiba aukso žiburiais.
Ši diena ir metai baigias
Spaudžiu ranką, su Naujais!
Tyliai krenta šį vakarą snaigės,
Sidabrinėj mėnulio šviesoj.
Daug laimės linkiu
Paskutinėj šių metų dienoj.
Užvertus seną lapą praeities
Linkim sveikatos, laimės, geros ateities!
Jeigu džiaugsmo – tai begalinio
Jeigu laimės – tai tik didelės.
Tyliai slenka ir slenka minutės,
Iškeliaus jau greit metai seni.
Apšarmojusios eglės šakutės,
Palinkės, kad ateinantys būtų geri.
Tą tyliąją naktį ateina VILTIS,
Ateina ŠVIESA ir GERUMAS.
Te šiandien visur jie pasklis –
Varganuos kambarėliuos ir rūmuos…
Vėl jau metai pragyventi,
Kaip viena trumpa diena.
Muša dvylika kurantai
Skamba laimė lyg daina.
Laimingų Naujųjų!
Yra metuose vienintelė naktis –
Kai nesinori miego,
Kai lauki kažko nuostabaus, nepakartojamo,
Kai abi laikrodžio rodyklės sustingsta ties dvylika,
Kai susitinka metai…
Bet šitas susitikimas labai trumpas,
Sekundė, daug mažiau – akimirka,
O laukei ištisus metus.
Tad su Naujais!
Viskas liks. Tiesa, snaigės ištirps,
Bet iškris kitos.
O metai praeis…
Ir niekas nesugebės jų gražinti.
Ateis nauji, jie atneš
Naują troškimą gyventi, kurti!
Štai ant slenksčio Naujieji.
Snaigės dūžta ir tirpsta delne.
Tegul Tau jie atneš vien tik džiaugsmą,
Tegul laimė suranda Tave…
Į metus Naujuosius,
Tik šypseną, tik laimę ir saulę pasiimkit,
O rūpesčius ir karčią ašarą
Praėjusiems palikit…
Širdy – džiaugsmo,
Akyse – laimės,
Lūpose – juoko,
O gyvenime?
Gyvenime visko.
|
|