|
|
Aš – Jūsų didžiausias džiaugsmas.
Gyvenimo prasmė.
Aš sugebu atnešti Jums laimę,
Jūs mano artimiausi žmonės.
Motina ir Tėvas…
Geriausi ir gražiausi pasaulyje.
Aš – Jūsų didžiausias rūpestis:
Jūsų vargelis, nemiegotos naktys ir ašaros.
Sugebu pareikalauti is Jūsų geriausių valandų,
Sugebu sugriauti Jūsų planus.
Aš – Jūsų neparašyta disertacija, nepastatyti namai…
Bet, aš – Žmogus.
Mane reikia ne tik prausti, šukuoti, valgydinti.
Su manim reikia kalbėti, dainuoti, sekti pasakas.
Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų.
Ir aš juo būsiu.
Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis, ateitis,
Jūsų neišsipildžiusios svajonės,
Jūsų didžiausia laimė…
Aš trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu.
Tad jei piešite mane tamsiomis spalvoms – būsiu niūrus,
O jei piešite skaisčiomis – būsiu šviesus ir linksmas.
Aš tarsi paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu.
Tad jei lipdysite mane piktą – busiu piktas,
Jei lipdysite mastantį – busiu protingas.
Aš maža, gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygt negaliu.
Jei sėsite mane abejingai – užaugsiu menka,
Jei sėsite su meile – uzaugsiu stipri.
Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu.
Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius – skambėsiu padrikai,
Jei sudėsite į mane išmintį – skambėsiu gyvai.
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis,
Tegul būna ilgai, dar ilgai…
Ne visos audros nuoskaudas palieka,
Po jų sušvinta mėlynai dangus.
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.
Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena.
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia,
Ir laimė nesibaigia niekada.
Gyvenimo keliai vos matos,
Kiek jų daug, kokie jie platūs…
Dar nežinomi beveik…
Na tai kas, tik drąsiai eik!
Globokite, mylėkite mane,
Aš – jūsų vaikas.
Išeini? Dar sustok minutėlei,
Ant mokyklos baltuojančių laiptų.
Nebeteks Tau daugiau jais bevaikščiot,
Pajutai? Kažko širdį sugėlė.
Papurgalvė vaikystė čia lieka,
Pilnos juoko mokyklinės dienos…
Ves į ateitį kelias ne vienas,
Te šviesus, pats tiesiausias tau driekias.
Reiks ieškoti, teks klupti ir klysti,
Gal skausmingai dvejoti ne kartą,
Kas bebūtų, pats sau įsakyki:
Neišduosiu nėsyk Žmogaus vardo.
Eisim jau. Girdi?
Skambutis skamba!
Paskutinį kartą paklausyk,
Koks labai pažįstamas ir geras,
Tas mokyklos balso skambesys…
Čia prabėgo vaikystė, atėjo jaunystė,
Čia praleidote savo gražiausius metus.
Čia jums leidžiama buvo pakilt ir suklysti,
Čia supratot gyvenimą, rado draugus.
Sustok, įsiklausyk
Skambutis neeilinis.
Nors daugelsyk girdėtas,
Šį kartą – paskutinis!
Jūs susirinkote jau paskutinį kartą,
Daugiau nereiks planų ir rašinių į užrašus rašyti…
Pavasaris jau beldžiasi už vartų,
Naujom spalvom pasaulis švyti.
Kitokie šiandien Jūs atrodot,
Nuoširdūs, tyliai susikaupę.
Ir mintys, ir jausmai alsuoja grožiu,
Skambutis paskutinis Jūsų laukia.
Šiandien kaip niekad man labai sunku Jums tarti šiltą žodį ir laišką parašyti.
Nors dienos, metai bėga, skolinga vis lieku, o reiktų susitikti, padėkoti ar bent atsiprašyti!..
Už juoką pamokoj, kai susikaupusi tylėjot, ar peštynes be priežasties koridoriaus gale.
Kad paprasčiausiai mus visus mylėjot, ir glostėt galvas, būdavot šalia.
Kad privertėm supykt ir balsiai išsilieti, kai nuo išdaigų leipdavom juoku.
Už išvykas drauge ir saulę pasakoj, kuri pro langą švietė.
Už džiaugsmo minutes, užplūdusias anuo laiku.
Dėkoju šiandien, tikiuosi Jus sutikti, pasikalbėti, išsilieti, skolinga nebelikti!..
Daugiau jau nekvies Jus skambutis rytais,
Į pamokas jau neskubėsit.
Ir greit, išsiskyrę su savo draugais,
Gyvenimą naują pradėsit.
Prisimink, kaip mokyklon nedrąsiai Tu atbėgai su puokšte gėlių…
O nuo šiandien jau niekas į klasę nebekvies, nebešauks varpeliu…
|
|
(+2)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 622 | 
