|
Iš visų pasaulio žmonių
Jūs išsirinkote vienas kitą,
Iš visų pasaulio kelių
Jūs išsirinkote šeimos kelią,
Iš visų pasaulio jausmų
Jūs išsirinkote meilės jausmą,
Iš visų pasaulio džiaugsmų
Jūs išsirinkote tėvystės džiaugsmą,
Iš visų pasaulio priesaikų
Jūs išsirinkote ištikimybės priesaiką,
Todėl, kad ir kas benutiktų,
Gerbkite savo pasirinkimą,
Nes tai jūsų – valia.
Laikykitės kaip medžiai vienas kito –
Visom šakom, šaknim, širdim.
Tegul po kojom žvaigždės krinta,
Ir širdys dega ugnimi!
Būkit laimingi, pakėlę
Pirmą vestuvinę taurę!
Būkit laimingi, žengdami
Pirmą bendro gyvenimo žingsnį!
Būkit laimingi ir tada,
Kai sidabro gijos puoš jūsų plaukus!
Būkit laimingi…
Sujunkite savo širdis gerumo laidais.
Jie išlaiko išsiskyrimo šaltį,
Netikrų žodžių lietų, neapykantos audrą
Ir negailestingą jausmų kaitą.
Tegul jums dainuos
Nutūpę keliaujantys paukščiai…
Tegul nuo jūsų širdžių
Šilumos visoje žemėje bus šviesiau!
Kaip man gaila, kad gėlės nuvysta,
Kai išeina gražuolė jaunystė.
Kaip man gaila, kad žvakės užgęsta,
Kai gyvenimas ašaroj skęsta…
Bet likimas Tau kelią nulėmęs
Stovi dvasios lobiu pasirėmęs,
O tie, laimės mažos pavydėję,
Jau išėjo tuštybių alėjom…
Už stiprybę, už viltį, už tiesą —
Su Tavim likę — ranką Tau tiesiam!
Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski
Siekiais ir idėjom, amžinais darbais.
Ką turi kilniausio — niekam neatskleiski —
Mintimis naudosies dar ilgai, ilgai.
Daug dar užgyvensi, daug dar ko norėsi,
Bet atmink, gyventi niekad nesuspėsi.
Tad bučiuoki saulę ankstų rytą kėlęs,
Gerki medžių rasą savo širdimi,
Skrisk su meilės paukščiais, su padaužom vėjais!..
Lai bus priesakai Tau mūsų artimi.
Ar pavasaris, ar žiemos siaučia,
Ar ruduo žingsniuos šalia…
Kai gimtadienis mus glaudžia —
Vasarėja širdyje.
Ir tuomet sužydi visos pievos,
O žiedų gausumas — lig dangaus!
Nesurinksi laimės vienas —
Mylimuosius pasišauk.
Su gimtadieniu, su laime!
Apkabiname su meile.
Iš rožių puokštės išsitrauk mane —
Laiškelyje aš suvyniotas…
Ir mano bučinys Tavam delne —
Tai dovana Gimtadieny svajotam.
Kai beprotybė šoka naktyje —
Aš Tavo glėbyje laimingas,
Bet šiąnakt rasi laiško raidėse
Žodžius, kurių Tau nuolat stinga.
Aš į Gimtadienį nespėjau grįžt,
Bet meilė Tau laiškely liks.
Siunčiu šampano Taurę
Prie lūpų rožiniai skaisčių.
Gimtadienio žvaigždės sulaukęs
Siunčiu Tau šimtą bučinių.
Aš dovanoju savo meilę,
Nes svarbioje Tau dienoje
Man nieko dėl Tavęs negaila
Mūs dviejų meilės dainoje.
Nepaleiski savo laimės paukštės
Jos sparnuos Gimtadienis atskris.
Pavaldus Tau bus galybių aukštis
Ir daužysis dar jauna širdis.
Iš vienatvės ryto atsikėlęs
Tu išeik į vienišas gatves,
Kur praeivis ties Tau gėlę
Vietoje užpykusio manęs.
Gimtadienio šampanas lyja
Iš šilkasparnių debesų
Ir Tau svajingos eilės kyla
Į dangų iš karštų širdžių.
Dangaus miražai nusidažė
Visom Gimtadienio spalvom.
Tau nešam rožių puokštę gražią —
“Ilgiausių metų” leisk dainuot.
Su Gimimo diena, mano Drauge,
Su svajonių beribių diena!
Aš pašauksiu išpildymų laimę —
Kad ji taptų brangia dovana.
Dovanoju Tau baltąjį skrydį —
Gelsvų pienių, švelnių debesų —
Tegu laimės Tau nieks nepavydi,
Aš linkiu Tau geriausių žmonių.
Mano gimtadienis — šventė draugams:
Noriu pakviesti pasiautėt.
Baltąjį šokį skiriu kiekvienam,
Kas apkabintų švelniausiai.
Angelo plunksnom kaišytas dangus
Bus šioj gimtadienio šventėj.
Rankom apglėbsiu geriausius draugus
Ir išbučiuosiu juos švelniai.
Linkiu bemiegių Tau naktų,
Šampano, laimės ir draugų,
Bet nepamiršk, kad aš esu
Už durų — puokštėje gėlių.
Žvakidžių liepsnos susilies
Gimtadieniniam šurmuly…
Aš pavėlavęs, bet pakviesk
Ir man atverk greičiau duris.
Antroji Mama, geros Jūsų rankos
Ne kartą dirbo darbus už mane.
Tylėjo lūpos rausvos, mielos, kantrios,
Net kai užgaudavo mana klaida.
Geroji Mama, rūpesčių prijuostėj
Jūs supot mano meilę ir vaikus,
Ir Jūsų rankos mano skriaudą glostė,
Kaskart primindamos moters vargus.
Brangi marčios likimo užtarėja,
Gailėjusi manęs labiau, negu sūnaus,
Nepatirtoj dalioj manęs gailėjot…
Už tai meldžiu palaimos iš dangaus.
Mieloji mano Vyro Motinėle,
Už meilę — dovanoju anūkėlį.
|
|