|
Metai – kaip paukščiai,
Tik paukščiai – sugrįžta.
O metai – ne.
Tad būkime paukščiais,
Kurie sugrįžta atgal,
Kad vėl galėtų skristi.
Šiandien džiaugsmu ir viltimis gyvena žmonės.
Te liūdesys ir skausmas būna pamiršti.
Patikėki pasaka, kaip ir visi šiandieną,
Patikėki pasaka, ir metai bus geri.
Atsisveikins diena ir ištirps vakare…
Jos pėdas laiko pirštai užglostys…
Tu senuosius metus palydėki taure,
Laukdama Naujametinio tosto…
Nesvarbu, ar laimė
Rogėmis keliauja,
Ar raketa atskrieja.
Svarbu, kad laimę
Lauktą, naują
Atneštu tau Naujieji!
Naujus metus sutikit laimės tostais,
Senųjų nuoskaudas nuplaukit šampanu.
Jeigu gyvenimas prabėgtų šuoliais,
Linkiu, kad laimė eitų pamažu…
Lai klojas po kojom
Tau laimės vainikai,
Jai šypsos ir šviečia
Graži ateitis.
Lai šie Naujieji Metai
Tau atneša laimę,
O ypač, ko trokšta
Tavoji širdis.
Te purios baltos snaigės
Ir žvaigždės danguje
Naujųjų metų naktį
Pasveikina tave!
Visko po lašelį: ir laimės, ir geros nuotaikos, ir meilės ir gerų draugų…
Po lašelį, bet kasdien, kiekvieną valandą, kiekvieną akimirką!
Kai baltos snaigės tyliai žemėn krinta…
Ir medžių šerkšnas žybsi mėnesienos sidabre…
Laimingas būk, Naujus metus sutinkant,
Lai tavo dienos spindi gėriu bei džiaugsmu.
Jeigu džiaugsmo buvo Tau per maža,
Jeigu laimės dar nesutikai…
Lai šie 20XX-ieji metai teatneša Tau
Ko troškai tu seniai…
Bėga dienos lyg paukščiai sparnuoti,
Viskas nyksta tarytum sapne…
Štai jau baigiasi metai senieji,
Su naujais leisk pasveikit tave!
Ko Tau palinkėti Naujų metų proga?
Laimės? – bet jos tiek maža pasaulyje…
Džiaugsmo? – bet ar visi jį supranta…
Tad palinkėsiu aš Tau jaunatviško juoko,
Juoko išdildančio visas gyvenimo negeroves…
Paliki gruodį, ilgesį paliki…
Užmiršk, jei kartais tekdavo liūdėt.
Bestovint ant Naujųjų metų slenksčio,
Tau noriu tik laimės palinkėt.
|
|