294. Meilės žodžiai

Tas paslaptingas žvilgsnis vėl perveria mane,
Klastingos akys tyli — tokia akių kalba.
Džiaugsmu prabyla lūpos, jų virpesys skaistus —
Aš prieš Tave suklupus — vėl jaudulys užplūs…

Tirpstu Tave pajautus, prabėga šiurpulys,
Tarsi mėnulis jaunas tas šypsnio judesys.
Ir Tu per mano kūną šešėliu praeini —
Nematomas toks būni, kai meilę man tyli.