244. Meilės žodžiai

Vėlyva meilė skaudina krūtinę…
Dažnai apkartęs jos svaigus medus,
Dažnai jau ji trumpa ir paskutinė,
O lauki, trokšti jos jaunatviškai godus.

Gaivina ji, šviežia žole padvelkus,
Ir net pirmos – lakštingalą girdi…
Bet židiny ne tokios degios malkos,
Ir nerimas – kaip kirmėlė širdy.

Kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi,
Ta nuojauta – per dieną ir pernakt…
Gal tai ne meilė jau, o deginanti baimė…
Jos, paskutinės, amžinai netekt…