Kartais, kai aš nieko nemyliu…
Aš myliu vandenį…
Jis tyras, skaidrus…
Jis nesuduš… kol nevirs ledu…
Kartais, kai aš nieko nelaukiu…
Aš laukiu vėjo…
Jis švelnus, nematomas…
Jis nepabėgs… kol nevirs viesulu…
Kartais, kai aš nieko nebeturiu…
Aš turiu tave…
Tu pasaka, stebuklas…
Tu gyvybė… kol nevirsti skausmu…
Palikite komentarą