182. Meilės žodžiai

Krinta baltos snaigės lyg pūkai,
Švelniai prisiglaudęs “myliu” pasakei.
Ir staiga nuleki… “pasivyk” šauki,
Balto sniego gniužtę į mane meti.
Aš tave vejuosi, blaškosi širdis,
Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys.
Paveju, sugaunu, ir apkabinu,
Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu.
Ir balta alėja, einam mes vieni,
Lūpos susilieja meilės bučiny.