116. Meilės žodžiai

Ledinis mėnuo jau skęsta tamsioj rudens nakties migloj…
Mes stovim abu…
Be žodžių, be jausmų
Ir tik žvilgantis žvaigždžių lietus
Plauna mūsų nuo ašarų veidus karčius.
Išeiti nenoriu – ir tu pasilik.
Palaukim kol kerinčios snaigės mus lėtai apsniks…
Juk meilės neliko.. tik šaltas ruduo…
Mums tėškė tiek nusivylimo ir juoko netikro…
Tad dar neskubėki pabėgti nuo visko…
Nuo visko kas širdyje tau pasiliko…
Pažvelk į mane kartą paskutinį…
Juk paskutinis bučinys ledinę širdį sutirpdo…