Kai apsiniaukia saulės spindulys,
Kada laukai ir pievos ištuštėja,
Matai, kaip grimzta metai vis gilyn,
Ir pajunti, kad pusė kelio jau praėjo.
Dar kiek jėgos, kūrybinės minties,
Ir dienos, metai lekia greitai.
Mes linkim iš visos širdies,
Su ugnele širdy toliau gyventi.
Nesakome, kad laimė lietus per kraštus,
Bet linkime – tebus jos tiek, kiek reikia.
Sveikatos, džiaugsmo ir sėkmės – turbūt,
Tai viskas, ko labiausiai žmogui reikia.
Palikite komentarą