|
Tegul su laime, su džiaugsmu,
Su paprastu švelniu juoku,
Ir dideliu tikrų draugų būriu,
Ateina gražiausios metų šventės.
Su Šv. Kalėdomis!
Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai,
Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai,
Tos mielos mintys, linkėjimai karšti,
Lai jos aplanko Tavo širdį…
Gražių Šv. Kalėdų!
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!
Pabuski šį nuostabų Kalėdų rytą.
Atminki tuos, kam svarbus esi.
Atleisk už viską kas buvo ar nebuvo.
Juk reikia švęsti be kruopelės
Pykčio ir neapykantos širdy…
Šiltų Šv. Kalėdų!
Kad sniegas virstų pinigais,
O šaltis meile ir paguoda,
Kad širdį džiugintų namai,
Ir kad užtektų tiek, kiek duota.
Gersim mes su Kalėdų Seniu,
Gersim daug ir net po švenčių,
Gersim vyną, alų, “harą”, mes išlaksim visą barą.
Kai bus gėralo stoka, mums padės balta meška,
Ji seneliui paklusni, duos mums bačką, o gal dvi,
Duos mišrainės, duos šašlykų, švesim nors iki Velykų!
Su gražiausia švente, Kalėdomis!
Žiemos taku šventės jau atėjo,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų,
Lai sunkios valandos Jums pralekia lyg vėjas,
O laimės dienos slenka pamažu…
Su Šv. Kalėdom!
Tylią tylią nakty
Gimęs kūdikėlis, iš Marijos glėbio tiesia rankeles.
Mintimis nuskrisiu aš prie prakartėlės,
Atiduosiu Jėzui dovanas kuklias
Trokštančią mylėti ir nenusidėti,
Trapią savo širdį ir aukų gėles.
Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti,
Kalėdų Senio nenuvilk ir šiandien nenusimink,
Kad mėsos šiandien negausi,
Bet užtat pasmaližiausi.
Jei nemegsti saldumynų tai išgerk raudono vyno,
Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką.
Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenuversk…
Su Kūčiom ir Kalėdom!
Nuo Kalėdų stalo senis neša apelsiną,
Griebk už rankos jį.
Tegu dovanas dalina!
Ir dalinkime visi!
Padovanok Kalėdų rytą dovanėlę
Ir nereiks gaudyti Kalėdų Senio.
Jis atneš dovanų ir į tavo namus.
Linksmų švenčių!
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse,
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės Kūčių vakarą.
Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +,
Uždėk tikėjimo brukšniuką – turėsi žvaigždelę *.
Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -,
Padėk svajonių spinduliuką – turėsi pliusiuką +.
Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį,
Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti…
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę,
Užmigusiam lopšinę uždainuos.
Per baltą krištolinį taką
Su sauja meilės ir vilties
Teprieina prie židinio Kalėdos
Ir teišpildo troškimus širdies.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa
Ir kaip surasti tą gražiausią žodį
Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.
Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
|
|