Sveikinimai.lt

Išeisi, palikęs vaikystę,
Pirmąsias klaidas, paauglystę,
Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai,
Liūdės pamiršti sąsiuviniai.

Trumpos pertraukos, jų šurmulys,
Lentoje nebaigta užduotis,
Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali,
Paukščiai grįžta, o tu išeini.

Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis:
Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus,
Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis
Teks užverti duris ir palikti draugus.

Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti,
Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada
Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti
Ir te laimė į kelią išlydi tave.

Jau išeini… Kaip greitai prabėgo tie dvylika metų.
Kaip viena diena.
Buvo visko, visko ir reikia.
Mes dažnai buvome nedovanotinai šiurkštūs, buvom…

Bet dabar, stovime su gėlėmis ir klausomės jo skambėjimo,
Klausomės su nerimu, širdies virpulių,
Gal todėl kad išsiskirsime,
Gal todėl taip greitai suaugome.

Prirašėm sąsiuvinius,
Perskaitėm knygas.
Netyčia juoką išbėrėm
Prie klasės slenščio.
Vienas kitam pažvelgiam i akis,
Nepasakytų žodžių išsigandom…

Suvirpo pirštai nejučia,
Kai atsisveikindami ranką spaudžiam.
Jau eisim?! Taip greit?!
Dar patylėkim…
Beviltiškai nusvyra baltos tulpės,
Ant suolo, kuriame vaikystę piešėm..

Tavojoj gyvenimo knygoj
Dar puslapių daugel tuščių.
Reikės juos visus prirašyti
Darbais, širdimi ir žodžiu.

Kad noriai ją imtų skaityti
Kurie po tavęs jau ateis.
Už tavo klaidas ir dvejones
Norės tave kaltint ir teist.

Prabėgo gyvenimas, mums pro mokyklos langus,
Prabėgo jaunystė pražydusiais žiedais.
Kiekvienais metais vėjas šoka svajingą valsą,
Mes būsime tie patys, tik kitais veidais.

Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų,
Paskutinį kartą klasėn žengdama.
Ir matysi veidus, artimus ir mielus,
Bet nebegriš jau niekad mokinio dalia.