|
Kad laime žėrintys šaltiniai,
Pasiektų džiaugsmo upelius.
Kad rasos tyros, krištolinės,
Bučiuotų žiedlapius švelnius!
O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą naują,
Kur gėriu upės išsilies…
Kur praeitis giliai nuskendus,
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido,
Ir rankos sveikinti išsities.
Netenkam rodos tik vienos dienos,
O metai metams tiesia ranką.
Tad leiskit palinkėti gėrio, šilumos,
Ir to, ko šiandien neužtenka.
Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti,
Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai.
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai,
To tikslo, kam šioj žemėj gyvenai!
Daug daug dar vasarų žieduotų,
Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės.
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų,
Tegul likimas dar nepagailės…
Gyvenimas – negandų nešėjas,
Ir rožės nebarsto takų.
Tu eik prieš gyvenimo vėją,
O aš linkiu, kad užtektų tau jėgų!
Būk visada žmogus:
Kantrus ir išdidus,
Švelnus ir rūstus,
Atviras ir nuoširdus.
Toks, kad niekas nepasakytų:
“Jis visą gyvenimą pragyveno tuščiai”.
Lai bus tau dienos gražios pasakos,
Balti obels žiedai – svaja.
Speigų daina – skambiausias juokas,
Ir visa tai – vien tavyje…
Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana.
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.
Jie niekur – tie praėję metai nenueina…
Įsiterpia į širdį, kaip dirvožemin,
Susigeria lietus, įsismelkia į sažinę,
Įsipina į dainą, plaikstydami
Ne vien prisiminimų, ir atoduosių skutus…
…netenkam rodos tik vienos dienos,
O metai metams tiesia ranką.
Tad leiskit palinkėti gėrio, šilumos
Ir to, ko šiandien neužtenka.
Aš nežinau, ko tau linkėti,
Gal daug pavasarių ir daug gėlių.
Linkiu gyventi, dirbti ir mylėti,
Gyvenimą pavergt linkiu.
Te gimimo dienoj, kaip skambiausioj dainoj
Širdis džiaugsmu suvirpės.
O per metų dienas, per tamsias ir šviesias
Tevisad Tave laimė lydės.
Tu žinai kekvieną mano nusikaltimą.
Tu girdi kekvieną mano ašaros dūžimą.
Tu jauti kekvieną skausmą širdyje.
Ir kenti blogą nuotaiką…
Tik tu gyvenime mane supranti ir man padedi.
Padedi džiaugtis laime, kovoti už meilę
Ir verkti netekus…
Ačiū, kad esi, nes esi Tikras Draugas.
Tu būk tokia, kokia norėtum būti,
Tu būk jauna ir laimės kupina.
Gyvenk, kad gyvenimas būtų,
Gražus kaip sapnas, ilgas kaip daina.
Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus,
Būk laimingas, rudeniui barstant lapus.
Būk laimingas, sidabrui plaukuos atsiradus,
Būk laimingas, gyvenimui lenkiant pečius.
Dar patikekit gražiu gyvenimu,
Dar patikėkit šviesiom dienom.
Nors jų daugybė nusruveno,
Kaip upės srautas tolumon.
Dar reikia ištvermės ir ryžto,
Dar reikia atrast kelių.
Kurie į praeitį negrižtų,
O vis ieškot šviesių dienų.
Daug ažuolų tvirtybės, nevystančių žiedų,
Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų.
Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai,
Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.
Gal teks gyvenime liūdeti Tau,
Bet verkti juk nereikia.
Gyvenk ir džiaukis sakau Tau,
Juk mes gyvename tik vieną kartą.
|
|