|
Nepaleiski savo laimės paukštės
Jos sparnuos Gimtadienis atskris.
Pavaldus Tau bus galybių aukštis
Ir daužysis dar jauna širdis.
Iš vienatvės ryto atsikėlęs
Tu išeik į vienišas gatves,
Kur praeivis ties Tau gėlę
Vietoje užpykusio manęs.
Gimtadienio šampanas lyja
Iš šilkasparnių debesų
Ir Tau svajingos eilės kyla
Į dangų iš karštų širdžių.
Dangaus miražai nusidažė
Visom Gimtadienio spalvom.
Tau nešam rožių puokštę gražią —
“Ilgiausių metų” leisk dainuot.
Su Gimimo diena, mano Drauge,
Su svajonių beribių diena!
Aš pašauksiu išpildymų laimę —
Kad ji taptų brangia dovana.
Dovanoju Tau baltąjį skrydį —
Gelsvų pienių, švelnių debesų —
Tegu laimės Tau nieks nepavydi,
Aš linkiu Tau geriausių žmonių.
Mano gimtadienis — šventė draugams:
Noriu pakviesti pasiautėt.
Baltąjį šokį skiriu kiekvienam,
Kas apkabintų švelniausiai.
Angelo plunksnom kaišytas dangus
Bus šioj gimtadienio šventėj.
Rankom apglėbsiu geriausius draugus
Ir išbučiuosiu juos švelniai.
Linkiu bemiegių Tau naktų,
Šampano, laimės ir draugų,
Bet nepamiršk, kad aš esu
Už durų — puokštėje gėlių.
Žvakidžių liepsnos susilies
Gimtadieniniam šurmuly…
Aš pavėlavęs, bet pakviesk
Ir man atverk greičiau duris.
Antroji Mama, geros Jūsų rankos
Ne kartą dirbo darbus už mane.
Tylėjo lūpos rausvos, mielos, kantrios,
Net kai užgaudavo mana klaida.
Geroji Mama, rūpesčių prijuostėj
Jūs supot mano meilę ir vaikus,
Ir Jūsų rankos mano skriaudą glostė,
Kaskart primindamos moters vargus.
Brangi marčios likimo užtarėja,
Gailėjusi manęs labiau, negu sūnaus,
Nepatirtoj dalioj manęs gailėjot…
Už tai meldžiu palaimos iš dangaus.
Mieloji mano Vyro Motinėle,
Už meilę — dovanoju anūkėlį.
… dėkoju Tau už saulėtas pajūrio atostogas, kurių grožį
galėtų nufilmuoti geriausi režisieriai…
… dėkoju Tau už dvasingumo ir poilsio kupinus sekmadienius,
kuriuos praleidžiame vargonų ir maldų skliautuose…
… dėkoju Tau už visas šventes, kurių rožinis aromatas
nuo Tavo dovanotų puokščių išlieka amžiams…
… esi nepakartojamas vyras, žmogus, asmenybė, kuris
sukūrė mano laimę…
… būk laimingas tiek, kiek sukūrei laimės man ir kitiems…
…už Tavo meilę dovanoju Tau savo pasiaukojimą.
… keliu taurę už Jūsų žmoniškumą!..
… keliu taurę už Jūsų ryžtingumą!..
… keliu taurę už Jūsų dosnumą!..
… keliu taurę už Jūsų atvirumą!..
… keliu taurę už Jūsų nuoširdumą!
Branginu Jus ir tausoju, nes po daugelio metų gyvenimo
Jūsų šeimoje galiu tvirtai pasakyti, jog esate šeimyninės
laimės ašis. Tegu sukasi apie Jus mūsų sėkmės verpetai, o
mes su pasitikėjimu remsimės į Jus, brangus Uošvi. Teaplanko
vis dažnesnių švenčių jaudulys Jūsų širdį ir užlieja
palaimos jausmas, kurio nusipelnėte savo nuostabiais darbais,
brangus Uošvi.
… keliu taurę už Jūsų pasitikėjimą!..
… keliu taurę už Jūsų paramą!
… keliu taurę už Jūsų supratimą!
… keliu taurę už Jūsų laimę!
… keliu taurę už Jūsų gyvenimą!
Dėkoju Tau kiekvieną dieną už gyvenimą, kurį turiu
Tavo globoje. Žinau, jog ne kiekviena moteris gali pasidžiaugti
tokia šeimynine laime, kokią turiu aš. Kalbu tai
kasdienybėje, tačiau nenustosiu kartoti ir didžiųjų švenčių metu.
Nuo tos dienos, kuomet mudu susituokėme, niekas Tavęs
neįpareigojo atsisakyti malonumų ir laisvės. Tačiau apribojęs
save, pasiekei mūsų šeimos laimės ir žmoniškumo harmonijos.
Dovanoju Tau savo širdies šilumą ir meilę. Gerbiu Tave
ir remiuosi į Tavo dvasinę ramybę. Sveikinu Tave ir linkiu,
jog niekuomet nebūtum kitoks nei Tave pažįstu, nes tik tokį Tave myliu.
Leiskite padėkoti už lengvą gyvenimą Jūsų namuose.
Kai tekėjau už Jūsų Sūnaus, niekada nesitikėjau tokio nuoširdaus
Jūsų pritarimo. Kai peržengiau Jūsų namų slenkstį,
nesitikėjau Jūsų rūpesčio mūsų jauna, nepatyrusia šeima,
nesitikėjau tiek daug pamokymų ir patarimų, nesitikėjau,
kad darbuositės su manimi, o dažnai ir už mane. Atrodė,
kad mylėti gali tik mama.
Lai žydi Jums mano užaugintos gėlės. Lai klauso Jūsų
mūsų vaikai — Jūsų anūkai. Lai stiepiasi į saulę mūsų bendri
džiaugsmai ir gyvenimiška kasdienybė. Tegu nušvinta
Jūsų akys mūsų namuose. Geroji Motinėle, turite žinoti, kad
esate man labai brangi ir artima, kad rūpinsiuos Jumis, kol
būsiu gyva. Linkiu Jums laimės!
Linkiu Jums daug sveikatos gražiausiuos Jūsų metuos.
Linkiu dar daug stiprybės ir tėviškos kantrybės.
Linkiu naktų bemiegių prie lopšio anūkėlių,
Kad jos žvaigždes primintų, kurios dar vis kankintų
Senais prisiminimais, kai buvot dar vaikinas.
Ir kad priblėsus meilė pakeltų vėl į laimę —
Pajauskite pilnatvę, o ne širdies vienatvę,
Pajauskite didybę ir artimų vienybę.
Skiriu Jums sėkmės tostą už Tėvužėlio postą!
Keliu Jums laimės taurę už Tėvužėlio garbę!
Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti savo uošvio — visų
mūsų gerbiamo žmogaus, mūsų artimų šeimyninių santykių
globotojo ir puoselėtojo — tik antruoju Tėvu. Dėkoju, brangus
Uošvi, už gausą ir dėmesiu apvainikuotą mūsų gyvenimą.
Dėkoju už nuolatinį rūpestį anūkais.
… palinkėkite mano Uošviui sveikatos visa širdimi…
… palinkėkite mano Uošviui laimės daugybe žvilgsnių…
… palinkėkite mano Uošviui meilės visa krūtine…
… palinkėkite mano Uošviui vilties daugybe laimingų gyvenimų ir lemčių…
… visi pakelkime taures už mano Uošvį ir sudainuokime
Jam gyvenimo dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“…
Vyriškiausia padėka Tau, Uošvi, ne dygliuota rožių puokštė
Ir ne mano keli žodžiai — ne karalius aš, ne ložėj…
Ačiū Tau už pritarimą ir už nebesikišimą.
Ačiū Tau už stiprią ranką ir kad visko mums pakanka.
Jei medžioti kada eisiu, Tavęs draugu nepakeisiu.
Jei žvejosiu dieną, naktį — ten gali ir Tu nukakti,
Nes prie darbo manęs vieno Tu nepalikai nė dienai.
Jei sustojai pailsėti, tai ir man neleidai „sėti“…
Tau, Tėvuk, linkiu sveikatos ir tegu visi pamato,
Kad, kur Uošvis — ten ir žentas! Ir todėl čia kartais „šventa“…
Gėlėta vasara Jumyse jau žydi daugel metų,
Bet laikas dar nesiruošia čia rudenėt.
Ilgai brandintą nuoširdumo turtą nešat,
Dėmesingumą dovanodama šeimoj visiems.
Laiminga pulkit pavasariniam vėjui ant krūtinės,
Tegu svajonių akys nepravirksta danguje!
Tarp artimųjų ir draugų Jūs būkite laiminga,
Nors sidabruoja ne viena plaukų gija.
Antroji mano Mama, leiskite nuoširdžiai apkabinti —
Mūsų šeimos vainiką meilės padėkom nupinti.
Tegu šventė įsilieja į kasdienybę. Lai niekas nesikeičia
mūsų santykiuose niekada. Jums padėsiu taip, kaip Jūs padedate man.
Nenukris tiek rudens lapų, kiek galiu jų nušluoti nuo
Jūsų takų. Neprisnigs tiek puraus balto sniego, kiek galiu jo
nukasti nuo Jūsų kelio. Neprilis tiek lietaus, kiek galime
drauge žvaigždžių suskaičiuoti.
Aš dėkoju Jums už pasakojimus apie jaunystę, už ramybę,
kurią sukūrėte vardan manęs — savo marčios. Dėkoju
už laisvę, kurią padovanojote prižiūrėdama anūkus —
mano ir Jūsų Sūnaus vaikus. Esate nepaprasta moteris.
Būkite laiminga ir linksma. Būkite mums gyvenimo saule.
Būkite amžinoji mūsų paguoda.
|
|