Lyg žuvėdra aš būčiau viena be Tavęs,
Tarsi ledkalnių vėtra laukinė —
Baltasparnė vienatvė gesintų žvaigždes
Ir išnyktų manoji idilė.
Bet esu tarp svajonių kartu su Tavim,
Obelim mūsų sodai nunoko…
Kad gyvenimo tikro mes esam verti —
Tau už tai savo meilę aukoju.
Palikite komentarą