Tyloje nepabuvę — nežinosit,
Kokia jos tikroji vertė.
Naktyje nenubudę — nežinosit,
Kokia nerimo prasmė.
Lietuje nesušlapę — nesuprasit
Sūniškos sunkios dalios.
Pūgoje nesužvarbę — nepajusit
Namų židinio kaitros.
Nepaminkit garbės, neišduokit lemty —,
Pagailėkit šunies žmoniškumo kely.
Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis,
Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.
Palikite komentarą