282. Gimtadienio sveikinimai

… žolė nenulinksta po mano Senelio kojom, nes eina
per žemę ilgaamžis gerumas…
… javai pakelia varpas į saulę, kai brenda nokinantis
duoną mano Senelis…
… medžiai sulaiko vėją prie kelio, kuriuo eina mano
Senelis, šlovindamas tiesą…
… saulė slepiasi už debesies, kad neišsekintų šaltinių,
prie kurių eina numalšinti troškulį mano Senelis…
… žmonės nukelia kepures, kuomet pro juos eina mano
Senelis, pasirėmęs išmintimi…
… eičiau Jo pėdomis, ieškočiau Jo saulės, slėpčiausi už
Jo medžių, gerčiau is Jo šaltinių, kad tik sulaukčiau tokio
amžiaus, tokios pagarbos, tokios žmonių meilės, kokios sulaukė
mano Senelis…