|
Ateik… kaip ateina tyliai sapnai.
Paliesk mane, kaip paliečia dangus.
Priglausk savas lūpas prie manųjų,
Pajusk koks bučinys saldus.
Saldžių sapnų…
Prieš užmiegant norečiau pamatyti tave,
Noriu matyti tą šiltą tavo akių žvilgsnį,
Nuo kurio man būna labai gera.
Norėčiau pajusti ant savo kūno
Tavo švelnias bei labai šiltas rankas…
Norėčiau pajusti tą nepakartojamą
Tavo lūpų švelnuma bei saldumą…
Kiekvieną dieną atrasiu laiko pasakyti “Myliu tave”.
Kiekvieną dieną pabučiuosiu savo mylimąjį.
Kiekvieną naują dieną pradėsiu bučiniu ir žodžiais “Myliu tave”.
Kiekvieną dieną užbaigsiu bučiniu ir žodžiais “Myliu tave”.
Kartą per savaitę nusiųsiu meilės atviruką.
Prieš užmiegant palinkėsiu TAU labos nakties…
Ak… Kaip gražu… Naktelė jau ateina pamažu…
Mėnuliuko spinduliai šoka tango mano veide…
Jau ir žiogeliai malonina savo dainele…
O aš savo mintyse… Bėgu pas tave…
Žiūrėsim į dangų drauge… Labanakt tau tariu…
Brangioji mano, aš tave labai karštai myliu…
Susapnuoki vėją, kur svajones neša…
Susapnuoki meilę į kurią eini…
Susapnuoki tyro džiaugsmo upės lašą…
Susapnuoki viską ką tik brangini…
Labanakt.
Miega žvaigždės pamažu, sakė tai labai gražu.
Ir mėnulis ranką tiesia, jis sapnuoti mus jau kviečia.
Duok rankytę nebijok, merk akytes ir sapnuok…
Tu jau guli šiltoj lovelėj,
Maži angeliukai tau neša sapnelį.
O aš šiąnakt visai nemiegosiu,
Apie tave, mano meile, galvosiu.
Sušildo man širdį tie taurūs jausmai,
Širdele, mylėsiu tave amžinai.
Aš esu saldus miegiukas,
Tavo mažas angeliukas.
Gyvenu tavo lovytėj,
Ei, prispaudei man kojytę.
Ar pasekti pasakėlę?
Ar paduoti gražią lėlę?
Gal atnešti bučinuką
Nuo gražaus gražaus berniuko?
Aš esu saldus miegiukas,
Pas tave jau ateinu,
Atnešu tau pilną saują,
Nuostabiai saldžių sapnų…
Labanakt… sapnuosiu tavo veidą,
Bučiuosiu tavas akis…
Pakartosiu myliu dar vieną kartą
Ir klausysiuos, kaip tyliai plaka širdis…
Jau akutės merkias, reiškia pavargai…
Jei kažkas netikra, reiškia užmigai.
Jei ramiai miegosi, rytas bus gražus…
Labanakt.
Naktis trumpa ir laiko nėra.
Užmerk akis kol saulė prašvis.
Žvaigždutė maža nuneš vėl tave
Kur sapnas gražus, kur tu ir dangus.
Niekada, niekada neužmik brangiam žmogučiui nepasakęs – labanakt,
Nes niekada, niekada nežinai – galbūt tuo metu jam labiausiai reikia tavo šilumos, labanaktis…
Dovanoju tau bučiuką,
Mažą mažą kaip žvirbliuką.
Tas bučiukas tiktai tau,
Nors tavęs ir nematau…
Labanaktukas.
Žvaigžių sūkury, dangaus aukštumoj,
Naktelės glėby, mėnuliukio šviesoj.
Miegelis atbėga gėlių takučiu,
Atneša glėbį saldžiausių sapnų…
Jei rožės raudonos, o saulė geltona,
Medžiai žali, o žmonės gyvi.
Ta naktis be taves nieko verta…
Labanakt.
|
|