Sidabru vėjas nubarstė dangų ir jame paliko žvaigždes, į kurias aš dabar žvelgiu viena… Liūdesys užspaudė krutinę, nepratariau nei žodžio… Mėgavausi sidabrinėmis žvaigždėmis danguje… Šypsojais man iš viršaus tylia šypsena… Žvelgiai į mane sidabrinėmis akimis… Glamonėjai vėjo lūpomis karštomis… Maudei vasaros lietuje… Bet iš aukštai… Mylėjai akimis… Guodei jūros ošimu… Džiovinai ašaras šiltu vėju… Visada žinojau, kad esi šalia…
Palikite komentarą