Romansai

Romansai – tai vėlyvos kilmės liaudiškos ar individualios kūrybos lyrinė sentimentali daina. Lietuvių folklorinėje tradicijoje romansas įsitvirtino XIX a. antrojoje pusėje – XX a. Jo atsiradimas siejamas su stiprėjančia miesto kultūros įtaka. Romanso išpopuliarėjimą bei apibrėžtą jo tematiką lėmė naujas mąstymo tipas, pasikeitęs žmogaus požiūris į aplinką, visuomeninės ir individualios savimonės santykis. Šio tipo dainose vyrauja meilės ir gamtos lyrika. Jų vaizdavimo objektas – individualus jausmas. Pagrindinė romanso tema – laiminga arba nelaiminga meilė. Pasitelkus melodramatiškus motyvus, perdėtą jausmingumą, romantizuotus aprašymus, šios temos konkretizuojamos, kai apdainuojamos įsimylėjėlių svajonės, susitikimai, ilgesys, išsiskyrimas, meilės kančios, išdavystė. Nemažą dalį sudaro vadinamieji žiaurieji romansai. Tai siužetinės dainos, turiniu artimos baladėms. Jų svarbiausios situacijos – nužudymas ar nusižudymas iš meilės. Šios dainos įtaigumo pasiekia išnaudodamos dramatiškus, tragiškus atsitikimus. Kilmės požiūriu romansai nelygiaverčiai. Vieni yra artimesni tradicinėms liaudies dainoms ir savitai pratęsia meilės dainos raidą individualizmo, jausmingumo link. Vėlyvųjų romansų poetika daug labiau nutolusi nuo klasikinio stiliaus dainų ir sietina su literatūriniais tekstais. Kaip ir kitos vėlyvos kilmės individualaus stiliaus dainos romansai gyvavo ir plito žodiniu bei rašytiniu būdu (per sąsiuvinius, atminimų albumus, dainynėlius).

Romansas “Kaip vieną vasaros naktį”:

Kaip vieną vasaros naktį
Kalėjime prie lango
Stovėjo jaunas kalinys
Ir rankom grotas spaudė. (2×2)

Jis matė pievas ir laukus,
Kuriuos gerai pažįsta,
Prisimena ir tuos laikus,
Praėjusią jaunystę. (2×2)

Kaip vieną vasaros naktį
Vienoj gražioj vietelėj,
Kurią mėnulis apšvietė,
Jis ėjo su mergele. (2×2)

Ją meiliai spaudė prie širdies
Ir glaudė sau prie veido,
O kai norėjo pabučiuot,
Tai ji jam nesileido. (2×2)

Ir jis pradėjo abejot,
Ir širdį jam suspaudė,
Žadėjo jai nedovanot
Ir rankon peilį spaudė. (2×2)

Vėjelis pūtė iš toli,
Toli toli rytuose.
Taip švelniai draikė plaukus jos,
O ji guli kraujuose. (2×2)