Pasakos be galo

Pasakos be galo – tai savitos trumpos pasakėlės, sudarytos dažniausiai iš vieno motyvo, kurį galima kartoti kiek nori. Motyvas neišplėtotas, sudarytas iš vieno veiksmo ar situacijos. Pasakos pradžią ir pabaigą jungia žodis arba sakinys, kartais tik ritmas, kuris leidžia pasakotojui pradėti pasaką iš naujo. Pasakomis be galo stengiamasi sukelti vaikams nuobodulį, kad jie liautųsi prašę pasakų.

Pasaka be galo “Ožka ir brasta”:

Brido ožka per brastą, sušlapo kraštą, pasidžiovė ant tvoros, – aš pradėsiu nuo pradžios.
Brido ožka per brastą ir t.t.

Pasaka be galo “Avys eina per tiltelį”:

Vieną kart Jonuk liepe nugyt avels į kitą pusę upelia. Bet upels buva labė gils. Par upelį buva nutiests liepts. Kai avelės visos pareis į antrą pusę upelia, tada papasakosiu, kaip toliaus buva.
Vieną kart Jonuk…