Pasakėčios

Pasakėčios – tai trumpi moralizuojantys pasakojimai, kurių pagrindiniai veikėjai – gyvūnai ar augalai. Akcentuojamas pamokantis veikėjų sugebėjimas išsisukti iš netikėtų ir nepalankių situacijų ar pašiepiamas neteisingas aplinkybių supratimas. Iš lietuvių žodinės tradicijos pasakėčių užrašyta nedaug.

Pasakėčia “Pelėda”:

Kitąkart ponasdievs pelėdai liepęs:
– Iš visų paukščių išrink kur tik gražesnį paukštelį ir atnešk man parodyt.
Pelėda visus paukščius paržiūrėjus – nė viens jai teip gražus nebuvęs, kaip tiktai jos pačios vaiks. Tą ir nunešus pas poną Dievą parodyt. Ponasdievs sakąs:
– Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs! Argi neberadai gražesnio?
Pelėda atsakius:
– Pone Dieve, gana ieškojau, bet niekur tokio gražaus neatradau.

Pasakėčia “Pelė ir Varlė”:

Kartą pelė pakvietė varlę pas save į svirną. Įlindo varlė, radusi pamatuose skylę, o pelė ir sako:
– Štai, valgyk grūdų kiek nori.
Tik girdi, kad šeimininkas ateina. Tik pelė strykt ir pasislėpė kampe, o varlė šliopt šliopt ir šokinėja. Įėjo šeimininkas. Kad supyks, pamatęs varlę, kad ims ją šluota mušti. Mušė mušė, mušė mušė ir išmetė už vartų. Po kiek laiko atgijo varlė. „Na palauk, paprašysiu ir aš tave svečiuosna“, galvoja varlė. Ir sutiko kartą pelę ir užprašė ateiti pirkion. Pelė ir atėjo. Katė sėdi sau ant pečiaus ir snaudžia. Varlė ir sako pelei:
– Tuoj pradėsim puotauti, tik pirma reikia pasiklonioti mūsų tijūnui, kuris štai ten sėdi, – ir parodė katę. Pelė tik pribėgo prie puspečio ir nusilenkė katei, o ši tik strykt, pagriebė ir suėdė.