Humoristinės dainos

Humoristinės dainos iš kitų žanrų išsiskiria pabrėžtinu komizmu. Jose vaizduojant bet kuriuos reiškinius, įvykius, sudaromos juokingos situacijos, išryškinami komiškieji jų bruožai. Humoristinių dainų tematika įvairi, tačiau dominuoja buitinės temos. Komiškoje šviesoje parodomi vyro ir žmonos tarpusavio santykiai, jaunimo meilės bei vedybiniai rūpesčiai. Iškeliamos šalintinos žmonių ydos (tinginystė, girtavimas, rūkymas…), šaipomasi iš jų būdo ypatybių (mušeika, pikčiurna, pagyrūnas…), elgsenos, išvaizdos. Dažnai šių dainų objektas yra tam tikro statuso (senis, našlys, senbernis, davatka), luomo (bajoras, ponas, samdinys), profesijos, tautybės (čigonas, žydas, prūsas), atskirų vietovių bei tarmių atstovai. Šiam žanrui priskiriamos linksmos dainelės apie gyvūnų (uodo, voro, žvirblio, ožkos, kiškio) nuotykius. Humoristinės dainos buvo dainuojamos įvairių sueigų, pasilinksminimų metu, tačiau nėra glaudžiai susijusios nei su apeigomis, nei su kuriomis nors buitinėmis tradicijomis.

Humoristinė daina “Matušaite miela, mylėk mane vieną”:

Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Kaip tu aisi rugių kirst,
Palik mane vieną.

Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Pavelykie, matušaite,
Int jaunimą aitie.

Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Pavelykie, matušaite,
Už kareivio aitie.

Kareivėlis gražus,
Kareivuks patogus,
Kareivužio trumpi rūbai,
Prie šalies kardelis.

Matušaite miela,
Mylėk mane vieną,
Pavelykie, matušaite,
Už bernelio aitie.

Bernužėlis gražus,
Bernytis patogus,
Bernužėlio skaistus veidas
Ir meilūs žodeliai.

Turu karvę juodą,
Pieno ji neduoda,
Turu ožką šeriamą,
Už ragučių keliamą.

Sūrio atsilaušu,
Sviesto užsitepsu,
Atsigėrus saldaus pieno,
Aisu gult ant šieno.