Giesmės

Giesmės – jų tekstai yra autoriniai, t.y. išversti iš kitų kalbų (lotynų, vokiečių, lenkų) arba individualios kūrybos. Kai kurių liaudyje paplitusių tekstų kilmė nėra aiški. Dauguma giesmių plito iš giesmynų pradedant XVI a., tačiau plisdamos tarp beraščių, mažaraščių žmonių, kito, varijavo – dažniausiai trumpėjo, paprastėjo, įgijo tautosakos tekstams artimų bruožų. Evangelikų giesmės tokių bruožų turi kur kas mažiau nei katalikų. Dalis seniausių lietuviškų katalikiškų giesmių melodijų yra kilusios iš grigališkųjų, daliai tekstų buvo pritaikytos liaudies dainų melodijos, giesmėms muziką kūrė žinomi ir mažiau žinomi kompozitoriai. Visos senųjų katalikiškų giesmių melodijos turi ryškių Lietuvos regionų liaudies dainų melodikai būdingų bruožų. Katalikiškos liaudiškos giesmės giedamos per laidotuves, mirusiojo minėjimus („keturnedėlį“, metines), gavėnią, Gegužinę („Mojavą“), per bažnytines šventes, atlaidus ir kitomis progomis. Giedami ir giesmių ciklai: „Kalvarijos kalnai“, „Rožančius“ (Rožinis), „Dovydo psalmės“. Giesmėmis liaudyje vadinamos (tad paprastai giesmėms priskiriamos) ir religinio turinio dainos, dažnai nesusijusios nei su liturgija, nei su bažnytiniu kalendoriumi, o giedamos įvairiomis progomis, buityje („Žėkeli žėkelaiti“, „Ėjo šventas Petras su šventu Povilu“, „Ėjo Marija“ ir kt.).

Giesmė “Atsibusk, žmogau, pakelk akis savo”:

Atsibusk, žmogau,
Pakelk akis savo, (2×2)
Ei, atsiveizėk, ei, atsiveizėk,
Ką tau Dievas sako.

Sako tau Dievas:
„Tu mani apleidi, (2×2)
Visų bjaurybių, visų bjaurybių,
Visų dasileidi“.

Žmogau nelabas,
Žmogau apraudotas, (2×2)
Atmink ant Jezaus, atmink ant Jezaus,
Kad buvo parduotas.

Dieve geriausias
Ir mielaširdingas, (2×2)
Būk ir ant amžių, būk ir ant amžių,
Būk mielaširdingas.

Jezau mieliausias,
Ant kryžiaus iškeltas, (2×2)
Rankos ir kojos, rankos ir kojos
Vinimis parkaltos.

Jezus mieliausias
Ant kryžiaus mirdamas, (2×2)
Kūną ir kraują, kūną ir kraują
Davei palikdamas.

Jezau saldžiausias,
Meldžiu atleidimo, (2×2)
Po smerčio linksmo, po smerčio linksmo
Danguj gyvenimo.
Amen.

Giesmė. “Ajo Marija, ajo švenčiausia”:

1. Ajo Marija, ajo švenčiausia,
Sa sūnelį an runkų nešė. (2)

2. Ir priajo, ir pritekėjo
Per giliosias marelas. (2)

3. Jūs, pervaznykai, jūs geri žmonys,
Perneškit man per marelas. (2)

4. Mes tavi kelsim, mes tavi nešim,
Ta sūnelį ažlikdysim. (2)

5. Viduj marelių, viduj giliųjų
Ponas Jezus prasijuokė. (2)

6. Klausė Marija, klausė švenčiausia:
− Ko, sūneli, prasijuokei? (2)

7. Dzyvijas žmonys ir visas svietas,
Kū aš mažas nedzidelis. (2)

8. Koc aš mažas, mažas nedzidelis,
Ale mano dzidelė macis. (2)

9. Aš sutvėriau dungų ir žemį,
Ir mariose žuvytėlį. (2)

10. Aš pakėliau krikštų ir kraujų,
Ir švinčiausių sakramentų. (2)