Baladės

Baladės – epinio pobūdžio dainos, vaizduojančios nekasdieniškus, tragiškus įvykius. Lietuvių liaudies baladėse, skirtingai nei kitų tautų šio žanro kūriniuose, vyrauja lyrinis pradas. Ši savybė lėmė, kad nemažai baladiškų kūrinių lietuvių liaudies dainų sisteminiame kataloge priskiriama vestuvių, kalendorinių apeigų, meilės, karinių-istorinių dainų žanrams. Dauguma lietuvių baladžių siužetų yra tarptautiniai, jiems artimiausi rusų, ukrainiečių, lenkų baladiniai siužetai. Lietuvių baladėse vyrauja šeimos, meilės bei karinė-istorinė tematika. Jose vaizduojami priešiški šeimos narių (vyro ir žmonos, tėvo ir dukters, marčios ir anytos, brolio ir sesers) santykiai, įvairios šeimos nelaimės (liga, mirtis), tragiškai išsisprendę mylimųjų konfliktai, dramatiški kario buities momentai. Šiose dainose išryškinami įvairūs gyvenimo reiškinių kraštutinumai, iškeliamos moralinės normos. Baladžių atlikimo nesaistė apeigos rėmai. Kita vertus, dėl dramatiško turinio, dažnų tragiškų motyvų baladės, ypač Dzūkijoje, buvo siejamos su gavėnios laikotarpiu.

Baladė “Ponia poną nudaigojo”:

Ponia poną nudaigojo,
Rūtų darže pakavojo,
Rūtų darže pakavo(jo).

Baltom pieskom apbarstino,
Lelijėlėm apsodino,
Lelijėlėm apsodi(no).

Aukit aukit ir bujokit,
Pono kapą pakavokit,
Pono kapą pakavo(kit).

Šunes loja, katė moja,
Žiūrėk, slūga, kas atjoja,
Žiūrėk, slūga, kas atjo(ja).

Bene mūsų ponaičiai,
Mūs pono jauni brolaičiai,
Mūs pono jauni brolai(čiai).

Labas vakars, martele,
Kur padėjai brolelį,
Kur padėjai brole(lį)?

Dievas žino, aš nežinau,
Ar vainelėj vajavoja,
Ar girelėje medžio(ja).

Jei vainelėj vajavotų,
Stonioj kardas nekabotų,
Stonioj kardas nekabot.

Jei girelėje medžiotų,
Tai po dvarą kurtai nebėgiotų,
Tai po dvarą kurtai nebėgiot.

Ir atrado brolelį
Žaliam vyšnių sodely,
Žaliam vyšnių sode(ly).

Baltom pieskom pabarstyta,
Lelijėlėm apsodyta,
Lelijėlėm apsody(ta).

Dabar galas martelei,
Kirsim mes jai galvelę,
Kirsim mes jai galve(lę).

Ir nukirto galvelę
Kaip an daržo kopūstėlį,
Kaip an daržo kopūstė(lį).