Atvirkštinė kalba

Atvirkštinė kalba – tai savotiškas kalbos žaidimas, toks kalbėjimo būdas, kai skiemenys sukeičiami vietomis:

Tu kur karva vaibu gaišęspra? – Kur tu vakar buvai pragaišęs?

arba kai prieš kiekvieną skiemenį kartojamas tas pats papildomas garsų junginys:

Kerbėkergo kerkiškerkis kerper kerdirkervokerną, kernuokergas, kerbe keržiukerpokerno. – Bėgo kiškis per dirvoną, nuogas, be žiupono.

Šitaip yra paslepiama (užšifruojama) pasakymo prasmė. Šitoks kalbėjimo būdas mėgstamas vaikų, kai jie nori, kad jų nesuprastų draugai arba suaugusieji.

Atvirkštinės kalbos pavyzdžių, palyginti su kitais žanrais, užfiksuota vos vienas kitas. Aišku, jog apie kokius nors pastovius tekstus kalbėti negalima, galbūt tik galima manyti, jog atvirkštinei kalbai sukurti vartojami tie patys garsų deriniai (pvz., skiemenys kir, ker, ver). Savo garsine išraiška atvirkštinė kalba gerokai primena greitakalbes. Kaip ir pastarosios, ji – puiki mankšta protui bei kalbos padargams. Atvirkštinė kalba neatlieka estetinės funkcijos.